Šių metų gegužės 27 dieną Tarptautinėje architektūros bienalėje Venecijoje atidarytas istorinis pirmasis bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos paviljonas. Lietuvai šis įvykis ypatingas ir tuo, jog nuo 1980 metų organizuojamame viename svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių Lietuva dalyvauja pirmą kartą.
Pirmą kartą milžiniškame sporto centre įrengtoje ekzpocijoje pristatomi lietuvių darbai, tarp kurių – ir menininkės Emilijos Škarnulytės būsimojo dokumentinio filmo „Energijos sala“ ištraukos.
„Pagrindinė mano filmo lokacija – Lietuva bei man kultūriškai artimas Baltijos regionas. Po ilgų tyrinėjimų užsienyje jaučiu, jog būtent dabar, vykstant geopolitiniams pasikeitimams, yra pats įdomiausias laikas poetiškai pažvelgti ir gilintis į nematomas didžiausių Baltijos regiono energijos gamybos industrijų sandaras. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą mano domėjimosi sritys – geologija ir archeologija, bei keliami klausimai idealiai atliepia Baltijos pavilijono pasirinktai tematikai ir aš turiu galimybę savo darbą pristatyti net iki lapkričio mėnesio pabaigos veiksiančioje ekspozicijoje. ”
Dokumentinis filmas „Energijos sala“ – tai tarsi archeologijos ekspedicija iš ateities į paprastam žmogui neprienamas vietas: į uždarytus tuščius branduolinius reaktorius, tebepulsuojančias geotermines jėgaines, į įšalusius naftos terminalus. Žmogaus ten nebėra, ekspedicijos metu randami tik artefaktai, liekanos, tebedirbantys tušti branduolinių reaktorių valdymo kambariai, įjungti ekranai. Filme, komponuojant operatyvinius vaizdus, peizažus, industrines erdves, post-sovietinės architektūros liekanas ir naujausias technologijų vaizdus, netiesiogiai kalbama apie smurtą, apie troškimus, apie nesibaigiantį žmonijos godumą ir emocijas.
Filmą prodiusuoja studijos „Just a Moment“ prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, neseniai atstovavusi Lietuvai Kanų kino festivalio rėmuose organizuotoje prestižinėje prodiuserių programoje „Producers on the move“, o filmo gamybą dalinai finansuoja Lietuvos kino centras ir viešoji įstaiga „Architektūros fondas“.