Nuotrakos autorė: Vytautė Ribokaitė
Lietuvos audiosensorinė biblioteka Vilniuje rugsėjo pradžioje pradėjo naują kino sezoną, skirtą žmonėms su regos negalia. Pirmasis renginys buvo lietuviško kino klasikos filmo „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas) seansas su garsiniu vaizdavimu, kurį pristatė Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursinės programos sudarytoja ir Tarptautinės kino kritikų asociacijos FIPRESI narė Ieva Šukytė.
Pristatymo metu Ieva Šukytė papasakojo apie režisierių Arūną Žebriūną, jo išskirtinį indėlį į Lietuvos kiną ir kūrybinį kelią. Ji paminėjo, kad 1955 m. Žebriūnas baigė Architektūros studijas dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje, o savo kino karjerą pradėjo Lietuvos kino studijoje kaip dailininko asistentas. Jo smalsumas ir kritiškas požiūris į tuo metu vyravusius socrealistinius filmus jį greitai atvedė į režisūrą. Pati I. Šukytė cituodama Žebriūną pabrėžė jo estetinį požiūrį į meną: „Džiaugiuosi, kad baigiau Dailės institutą. Studijos paliko didžiulį turtą – suvokimą apie pasaulio meno šedevrus, tu esi susipažinęs su estetika, meno istorija… Tai didelė mokykla.“
Nuotrakos autorė: Vytautė Ribokaitė
Garsinio vaizdavimo svarba kino patirtyje
Šio seanso metu žiūrovai galėjo mėgautis Žebriūno miuziklu „Velnio nuotaka“, kuris buvo pritaikytas su garsiniu vaizdavimu, siekiant, kad regos negalią turintys žmonės taip pat galėtų patirti kino magiją. Garsinį vaizdavimą šiam filmui parengė Laura Garbonytė ir dr. Laura Niedzviegienė, o tekstą įskaitė Saulius Bagaliūnas.
„Gerai, kad yra garsinis vaizdavimas, nes jo mirtinai reikėjo, – sakė viena iš žiūrovių, pabrėždama, kaip garsinis vaizdavimas praturtina filmo patirtį. Tai ypač svarbu tiems, kurie anksčiau negalėjo pilnai mėgautis šiuo kūriniu dėl regėjimo negalios.
Nuotrakos autorė: Vytautė Ribokaitė
Nauji prasmių atradimai po metų
Kiti žiūrovai taip pat išreiškė savo įspūdžius apie filmo prasmių suvokimą: „Supratau daugiau negu jaunystėje,“ – teigė viena žiūrovė, pabrėždama, kad šįkart ji atskleidė naujus, gilesnius filmo sluoksnius. Kitas dalyvis dalinosi prisiminimais iš jaunystės: „Aš anksčiau turėjau dvi plokšteles, bet ten tik dainos. Daug vietos fantazijai.“
Viena iš ilgamečių filmo gerbėjų, vardu Zelma, atviravo, kad jį mačiusi bent 10 kartų. Buvo mada į lietuviškus filmus nueiti. Tai rodo, kaip stipriai „Velnio nuotaka“ įsišaknijusi Lietuvos kino istorijoje.
Įdomu tai, kad nemažai žiūrovų šį filmą pamatė pirmą kartą, ir tai sukėlė ypatingą susidomėjimą. Filmas, praturtintas unikaliu lietuviško folkloro ir roko muzikos deriniu, vis dar žavi žiūrovus savo miuziklo forma ir suteikia galimybę prisiminti legendinius Lietuvos aktorius.
Filmo „Velnio nuotaka“ seansas dar kartą įrodė, jog tai ne tik praeities šedevras, bet ir svarbi kultūrinė patirtis, suteikianti galimybes prisiminti ir įvertinti kino istoriją iš naujo.
Neregiai žiūri filmus – tai faktas. Tik ar juos pasiekia filmo žinutė – tokia, kokią ją suplanavo filmą kūrusi komanda? Tai priklauso nuo pačių filmo kūrėjų – filmas, turintis garsinį vaizdavimą (GV), puikiai prieinamas neregiams, ir žiūrėti jie jį gali kino salėje kartu su visais. Kaip? Apie tai rugsėjo 19 d. papasakos geriausi Lietuvos ir užsienio ekspertai!
Registracija į seminarą apie kino prieinamumą.
Projektą „Kino prieinamumo sklaida žmonėms su sensorine negalia“ finansavo Lietuvos kino centras, siekdamas kultūros prieinamumo visiems Lietuvos žmonėms.
