fbpx
Reportažai

Pristatyta antroji „Trumpa kino istorija“ dalis – gidas po pasaulio kino istoriją

Knygos „Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios“ pristatymo akimirka Giedrės Vyšniauskaitės nuotrauka
Renginio akimirka
Giedrės Vyšniauskaitės nuotrauka

Jei turite kinu besidominčių draugų ir dar nežinote, ką jiems padovanoti artėjančių Kalėdų proga, galite nebesukti galvos ir drąsiai keliauti į pirmą pasitaikiusį knygyną. Jame rasite šviežutėlį leidinį – prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleistos „Trumpos kino istorijos“ tęsinį. Antroji dalis „Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios“ pradžiugins visus kino mylėtojus. Prie gerokai storesnės, filmų kadrais ir kino kūrėjų portretais gausiai iliustruotos knygos rengimo prisidėjo gausi vyresniosios ir jaunosios kartos kino kritikų  komanda (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė ir kiti.). Praeitą trečiadienį, gruodžio 18-tą dieną, dalyvaujant knygos autoriams, „Trumpa kino istorija“ buvo pristatyta „Skalvijos“ kino centre susirinkusiems žiūrovams.

Renginio metu buvo atskleisti knygos rengimo motyvai – pateikti sisteminį svarbiausias kino pasaulio istorijos žinias struktūruojantį leidinį. Kaip pastebėjo R. Paukštytė, klasika visada aktuali, tad šioje knygoje nėra „tuščių“ puslapių. Verta paminėti ir tai, jog siekiant išvengti skirtingoms šalims būdingo polinkio kino istoriją vertinti savaip, atsisakyta minties leisti verstinę užsienio autorių parengtą knygą. Tuo galime tik džiaugtis – „Trumpą kino istoriją“ sudaro profesionalių Lietuvos kino kritikų, apžvalgininkų, istorikų darbai, glaustai ir įžvalgiai supažindinantys skaitytojus su didžiaisiais kino meistrais, svarbiausiais kino raidos procesais ir judėjimais. Knygoje neapsiribojama Vakarų pasaulio kinematografija, nemažai dėmesio skiriama Rytų bei Centrinės Europos, Vidurio ir Tolimųjų Rytų kinui.

Vakaro metu knygos autoriai atsakė į publikos klausimus, atskleidė savo santykį su knygoje pristatytais režisieriais bei jų kūryba ir susidomėjimo skirtingų pasaulio regionų kinu motyvus.

 

Komentarai
Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.