LKC archyvas
Šiandien šalies kino profesionalams bei žiniasklaidai pristatytas Lietuvos kino industrijos konkurencingumo tyrimas, kuriuo siekiama identifikuoti sektoriaus pranašumus, esamas galimybes ir pateikti rekomendacijas dėl kino industrijos plėtros strateginių krypčių stiprinant jos galimybes tarptautiniame kontekste.
Tyrimo išvadose konstatuojama, kad šiuo metu šalies kino industrija jau turi patirties dirbant su tarptautiniais projektais, kino specialistai vertinami kaip geri profesionalai, kalbantys užsienio kalbomis ir galintys suteikti geros kokybės paslaugas už palyginus nedidelę kainą. Kitų šalių respondentai vertina Lietuvos prodiuserių įmones kaip patikimus partnerius, ypač atkreipdami dėmesį į kokybišką techninį aptarnavimą. Kino sektoriaus potencialą parodo bei gerą įvaizdį kuria ir nacionalinių kino filmų sėkmė tarptautiniuose kino festivaliuose.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ir didėjantis, bet kol kas per mažas nacionalinio kino bei bendros gamybos filmų finansavimas turi neigiamos įtakos ne tik kino srities plėtrai šalyje bet ir yra didelis kliuvinys tarptautiniam bendradarbiavimui bei šioje srityje dirbančių kompanijų konkurencingumui. Skirtingai nei daugelyje vakarų valstybių, Lietuvoje prodiuseriai ir TV kanalai praktiškai nebendradarbiauja kurdami bei platindami nacionalinį kiną. Vienas iš reikšmingų trukdžių kviečiant užsienio partnerius filmuoti Lietuvoje – studijų nebuvimas. Tyrime atkreipiamas dėmesys į būtinybę skirti daugiau dėmesio profesionalų kvalifikacijos ugdymui.
Nuo 2014 m. pradėsiančią veikti mokestinių paskatų filmų gamybai schemą tyrėjai laiko viena iš atsirandančių reikšmingų galimybių iš esmės padidinti Lietuvos kino industrijos konkurencingumą, sudarant realias prielaidas tapti viena iš sėkmingai dirbančių kino paslaugų teikimo užsienio gamintojams šalių. Tarptautinių mokymo renginių surengimas Lietuvoje, filmavimo vietovių atitikimas kitų šalių kaimo ir miesto peizažams bei galimybė sukurti naują ir aiškiai artikuliuotą šalies kino industrijos įvaizdį tyrėjų nuomone vertintina kaip keletas potencialių galimybių.
Naudojant ekonominius skatinimo instrumentus siūloma skirti didelį dėmesį pelno mokesčio lengvatos įvedimui, nes šioje srityje konkuruojama ne tik su daugelį metų veikiančiomis filmų gamybos skatinimo sistemomis Rytų Europoje, bet ir ypač su sėkmingai šį sritį plėtojančia Latvija. Tyrėjų nuomone, Lietuvos kino centro steigimas taip pat ne tik geras signalas užsienio partneriams, bet ir galimybė tinkamai identifikuoti problemas ir strategiškai jas spręsti.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos prodiuseriai siekia bendradarbiauti su didžiosiomis Europos valstybėmis. Anot „Peacefulfish“ ekspertų Lietuva jau turi gana gerus santykius su Skandinavijos šalimis, Jungtine Karalyste, Vokietija ir JAV, tad siūloma ir toliau juos stiprinti. Lietuviai taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio Lenkijai ir Rusijai – šalims, kurios ateityje gali tapti vienomis pagrindinių Lietuvoje filmavimus vykdančių šalių.
Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio kryptingiems rinkodaros veiksmams; išplėtoti tarptautinę komunikaciją pristatant filmavimo vietas, skatinant filmų pardavimus ir sklaidą; plėtoti vietos infrastruktūrą bei įvairiomis formomis didinti paramą šalies filmų kūrėjams ir gamintojams; suformuoti ir pateikti tarptautinei rinkai aiškų pasiūlymą apie teikiamas paslaugas, filmavimo vietoves, finansavimo schemas, filmavimo studijas ir kvalifikuotus kino profesionalius.
„Esame dėkingi ekspertams bei savo vertinimais su jais pasidalinusiais šalies ir užsienio profesionalams. Tai vienas iš kol kas nedaugelio kino industrijos Lietuvoje tyrimų, kuris suteikia svarių argumentų dėl kryptingesnės kino politikos. Tyrimo išvadomis ir rekomendacijomis remiamės planuodami ateinančių metų veiklos strategiją“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Tyrimą Lietuvos kino centro užsakymu atliko kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės bendrovės „Peacefulfish“ (Vokietija) ekspertai. Tyrimo metu buvo apklausti Lietuvos kino ir TV profesionalai, kūrybinių industrijų plėtrai įtaką turinčių ministerijų bei kitų institucijų atstovai, investuotojai, Lietuvoje dirbę užsienio prodiuseriai. Taip pat buvo atlikta palyginamoji analizė su Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos kino industrijomis.
Tyrimo santrauka lietuvių kalba bus paskelbta Lietuvos kino centro interneto svetainėje sausio mėnesį.
Lietuvos kino centro informacija