fbpx
Pokalbiai

„Producers on the Move 2015“. Juliette Bonass koprodiusavimo patirtys

Prodiuserė Juliette Bonass Šaltinis - efp-online.com
Prodiuserė Juliette Bonass
Šaltinis – efp-online.com

Juliette Bonass nuo 2007 m. dirbo einamųjų reikalų prodiusere, o 2010-tais metais perėjo į filmų prodiusavimą su trumpametražiu filmu „Noreen“ (rež. Domhnall Gleeson). 2013 metais ji debiutavo kaip Brendano Granto pilnametražio filmo prodiuserė „Kelkis ir eik“ (Get up and Go). Juliette Bonass koprodiusavo Gerardo Barretto filmą „Glassland“, kurio premjera įvyko šių metų „Sundance“ kino festivalyje.

Kaip ir kada apsisprendėte būti profesionalia prodiusere?

Supratau, jog noriu tapti profesionalia prodiusere praėjus keletui metų po universiteto baigimo, dirbant filmų gamyboje. Norėjosi turėti galimybę rinktis, su kokiais projektais noriu dirbti bei kartu su komanda sukurti galutinį produktą, kuriuo visi tikėtų.

Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis susiduria tarptautinėje rinkoje dirbantis prodiuseris?

Išties svarbu rasti tinkamą kitos šalies koprodiuserį, su kuriuo galėtum dirbti. Juk tenka pasikliauti šiuo žmogumi ir tikėtis, jog jis ras geriausią įmanomą aktorių kolektyvą, komandą bei darbo struktūrą savo šalyje.

Kokias naudingiausias darbo Europos koprodukcijų projektuose patirtis įvardytumėte?

Itin džiaugiuosi darbu su Velso ir Airijos koprodukcijos filmu „Kelkis ir eik“ (Get up and Go). Galimybė dirbti ir mokytis iš kitų šalių, ypač kitų filmų agentūrų, prodiuserinių kompanijų, aktorių, komandos ir jų darbo metodų bei kitų finansinių struktūrų pažinimo, yra tikrai puiki patirtis.

Ko reikia, kad projektas būtų sėkmingas tarptautinėje rinkoje? Įvardinkite tris savybes.

Manau, tam, kad bet kokia istorija sulauktų tarptautinės sėkmės, ji privalo turėti stiprius veikėjus ir spręsti realias problemas, kurios sudomintų žmones. Taip pat gelbsti stipri tarptautinė aktorių sudėtis bei geras scenarijus.

Kadras iš filmo „Kelkis ir eik“ Šaltinis - entertainment.ie
Kadras iš filmo „Kelkis ir eik“
Šaltinis – entertainment.ie

Ar sutiktumėte su nuomone, kad koprodiusavimas tampa būtinybe dabartinėje kino industrijoje?

Taip, sutikčiau. Tai ypač aktualu Airijoje, kurioje, nors ir gauname didžiulę Airių Filmų Tarybos (Irish Film Board) paramą, neturime nacionalinio transliuotojo paramos. Taigi tenka ieškoti išorinių projektų finansavimo šaltinių. Kad ir kaip būtų, manau, koprodukcija yra labai teigiamas reiškinys, nes tai skatina mus užmegzti ryšius ir dirbti su tarptautiniais kino kūrėjais bei padeda jausti tarptautinės kino rinkos pulsą.

Ar tarptautinė filmo finansavimo struktūra prisideda prie sėkmingos filmo sklaidos?

Taip, gali prisidėti, nes daug koprodiusuojančių kompanijų turi savo filmų sklaidos kanalus savose šalyse. Taip pat daugelis bendros gamybos filmų turi keleto šalių kultūrinių elementų, kurie daro filmą patrauklesniu tų šalių filmų platintojams.

Komentarai

Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.