Kino teatras „Forum Cinema Vingis“. Ten užkampyje esant 12 salė po truputį ima pildytis įvairiausiais veidais dar tuo metu, kai pirmajame aukšte neskamba žaidimų automatai. Pro šalį bėganti prodiuserė Asta Liukaitytė pasisveikina ir dingsta. Atėjusius senus ir naujus pažįstamus jungia vienas siekis: pamatyti naują Emilio Vėlyvio režisuotą filmą „Redirected/Už Lietuvą!“.
Įmantriomis reklaminėmis akcijomis žiūrovų dėmesį gundęs, liūdnas bei džiaugsmingas prognozes patyręs ir iš esmės dar iki premjeros sensacija spėjęs tapti filmas vienareikšmiškai kūrė įtampą jau sėdintiems kino salėje. „Redirected / Už Lietuvą!“ – tikras tarptautinis kino projektas. Filmo kūrybinę komandą sudarė multinacionalinis sąstatas, filmuota buvo kelių šalių lokacijose. O filmas apie Lietuvą. Ką? Lietuvą? Lithu-fuckin‘-what?
Savarankiškai pasiskelbęs kino kritikas, kukliai dėstantis mintis bloge bei galbūt juostos dar ir neišvydęs potencialus žiūrovas, atrodo, džiaugiasi. Pagaliau užsieniečiai (partnerystė su jais jau užtvirtina sutartimis, sakyta per spaudos konferenciją) išmoks taisyklingai tarti galbūt ne tik „Lithuania“, bet ir „Lietuva“. Užtat tuo pačiu metu bujoja: Emilis Vėlyvis, gėdos neturintis žaltys, mūsų Tėvynę apipylė srutomis, pateikė mūsų kraštą didžiulės provincijos pavidalu. Suprask, Lietuva – dykynė, kaži koks „The Wild East“ prototipas, kur atvykusius užsieniečius į gabalus sudrasko čiabuviai. Kviečiu patriotus nesikarščiuoti: jeigu jūsų tokia Lietuva, tai jūsų ir bėda.
Spaudos konferencijos metu Vėlyvis pripažino, jog šis filmas yra kvietimas kartu pasijuokti iš Lietuvą gaubiančių mitų. „Jeigu pastebėjote, jame nėra moralo. Aš nemokau žmonių gyventi,“ – sakė režisierius. Todėl akstinas kalbėtis turėtų būti tai, jog „Redirected“ yra galingas lietuviško žanrinio kino pavyzdys. Tiksliau, pavyzdys tokio lietuviško žanrinio kino, kuris turėtų būti: profesionaliai atliktas, tarptautiniu kastingu turtingas, užsienyje rėmėjus randantis ir puikiai žanro reikalavimus išpildantis.
„Redirected / Už Lietuvą!“ siužetas prasideda padrikai sudėliotais vaizdais. Landynė. Joje abejotinos reputacijos vyrukai žaidžia kortomis, skerdiena. Prie landynės durų pasirodo įtartinas vyrukas Johnny (aktorius Gilas Darnellas), laikantis kiaulės galvą, ir teigiantis, jog turi „pristatyti šviežios mėsos“. Viskas aišku. Filmas – kriminalinė istorija. Esu girdėjęs padrikų vaizdų naratyvą siejant su Quentino Tarantino filmais, tad ir Emilio Vėlyvio darbus gali būti bandoma apibūdinti „tarantiniškais“. Nieko panašaus – Tarantino neišrado dviračio, o pasakojimas, manipuliuojant tarpusavyje nesusijusiomis scenomis, yra tik režisūrinio talento įrodymas.
Toliau viskas yra daugiau ar mažiau nuspėjama. Vyrukai apiplėšia nusikaltėlių šulą Golden Pole (aktorius Vinnie Jonesas). Vienas iš jų, nekaltai paskutinę minutę į veiksmą įsipainiojęs Michaelas (aktorius Scotas Williamsas), lieka atpažintas gangsterių ir susektas. Jis sugeba pabėgti ir, atsiprašinėdamas žmonos telefonu, sugeba pavyti jau besiruošiančius skristi iš Didžiosios Britanijos likusius draugus Johnny, Timą (aktorius Oliveris Jacksonas) ir Beną (aktorius Anthony Strachanas). Jie susikivirčija ir Maiklą „išjungia“ Timas . Negalėdami palikti savo kolegos likimo valiai, plėšikų trijulė pasiima jį kartu su savimi į Malaiziją. Tačiau skrydis dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio nukreipiamas į Vilnių. Bičiuliai pasimeta, o pikti gangsteriai atskrenda į Vilnių ieškodami kaltininkų ir pavogtų pinigų.
Nors „Redirected / Už Lietuvą!“ scenos sudėliotos taip, kad nenutrūktų įtampa, o veiksmo dinamika nuolatos kinta, viskas iki šio istorijos taško yra prognozuojama. Tai, kas vyksta po to – neįtikėtina kurioziškų situacijų, lemtingų atsitiktinumų ir vaizduotę turtinančių nesusipratimų seka. Kiekvienas nutikimas, kad ir koks keistas jis bebūtų, savotiškai randa vietą siužeto linijoje ir lieka padaręs įtaką tragikomiškai filmo pabaigai. Scenarijaus autoriai Emilis Vėlyvis ir Jonas Banys atsiskleidė kaip gebantys sukurti išties neeilinę istoriją. „Zero II“ buvo viena – irgi kurioziškų situacijų kratinys, tačiau jame buvo ir nemažai siužeto skylių. „Redirected“ – akivaizdus patobulėjimas – istorija, iš kurios nei atimsi, nei pridėsi. Ne vien Vėlyvis ir keli minėtini asmenys, kinematografas Feliksas Abrukauskas, visažistės ir dailininkai, montažo bei garso režisieriai, bet ir aktorių grupė sužibėjo profesionalumu.
Vinnie Joneso pastangas, aišku, vertinti sudėtinga – visgi Golden Pole personažas buvo toks artimas jo ir taip esamam blogiuko/gangsterio/vadeivos amplua. Nors mūsiškiai aktoriai dorojosi su antraplaniais vaidmenimis, nušluostytomis nosimis jie neliko: ypač įsimintini Andžeikos (aktorius Vitalijus Cololo), Algio (aktorius Vytautas Šapranauskas), Staskos (aktorius Andrius Žiurauskas), kaimo berno (aktorius Marius Repšys), epizodiniai taksisto (aktorius Valerijus Jevsejevas) ir baro „Guolis“ vedėjos Zitos (aktorė Sonata Visockaitė) bei daugelis kitų vaidmenys. Aktorių atranką organizavęs Donatas Šimukauskas neklydo sakydamas, jog kastingas – stiprioji filmo pusė.
„Tai kaip dabar užsieniečiams žiūrėti tokį filmą?“ – vos prasidėjus spaudos konferencijai suskambėjo klausimas. Išties, kokią gi dabar Lietuvą pamatys likęs pasaulis? Leiskite paklausti kitaip: kokį Las Vegasą ar Tailandą pamatėte, žiūrėdami komedijų seriją „Pagirios…“? Aišku, kad fiktyvų – šiose komedijose buvo manipuliuota mitais apie kraštus, kuriuos susikūrė patys vakariečiai (atseit Tailande visos prostitutės su falais, o išgertuvės Las Vegase būtinai baigiasi vedybomis). Jeigu jums užteko kritinio mąstymo nepriimti visko už gryną pinigą ir smagiai pasijuokti, tai nemanykite, jog užsienietis yra kažkuo prastesnis. Filmas „Redirected / Už Lietuvą“ įžeis ir vers susirūpinti tuos lietuvius, kurie galbūt gėdijasi savo tautybės, o galbūt yra aptekę savimeile ir negali pakęsti aštresnio humoro. „Filmas gali gydyti“ – tvirtino režisierius, – „tuos, kurie užsiauginę storesnę juodo humoro odą.“ Nors Vėlyvis ir nesiekia moralizuoti, jis jaučia norą parodyti tą mitais paremtą Lietuvos įvaizdį, o tada apie tai kalbėtis (aišku, vienintelė išties ne mitas ir galbūt tikrai neskoninga aliuzija į tikrovę filme buvo Sakalo Uždavinio ir Dariaus Auželio suvaidinti paramedikai-prievartautojai).
Pasivaikščiojimuose su Ryčiu Zemkausku Emilis Vėlyvis apibūdino gerą režisierių: „[…] yra tas, kuris moka įdomiai papasakoti istoriją.“ Smagu yra tai, jog kino kūrėjas tikrai lygiuojasi į savo paties pateiktą gero režisieriaus aspektą – Emilis Vėlyvis įdomiai pasakoja istorijas ir kuo toliau, tuo labiau savo pasakojimais tobulėja. Smagu ir tai, jog jis nesiekia adresuoti savo kūrybos į stipriausias moralės viršūnes, nesiekia kurti aukštojo meno ir nebando kurti mirštančios gervės įvaizdžio. Jis išlieka žemiškas, tačiau labai aktualus – tokie ir jo filmai. Galbūt „Redirected / Už Lietuvą!“ po kurio laiko galima bus vadinti ne tik filmu, bet ir reiškiniu.