Lietuviški filmai, Naujienos

Restauratorius A. Vaineikis: mikrogrybų sporų galima surasti kone ant visų paveikslų

Algimantas Vaineikis.
Kadras iš Dulkės, kaulai ir stebuklai filmavimų

„Paveikslas gyvena savo gyvenimą, jis natūraliai sensta, kaip ir žmonės ar daiktai. Jeigu patalpose sausa, nėra tiesioginio vandens poveikio ar drėgmės, paveikslas netaps pelėsinių grybų „skanėstu“, – šypsosi molbertinės tapybos restauratorius Algimantas Vaineikis, kurio švelnaus humoro jausmą galima pajusti ir Aistės Žegulytės dokumentiniame filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“.

Balandžio 10 dieną į Lietuvos kino teatrus atkeliaujančiame filme režisierė trejus metus fiksuoja iš Krekenavos į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Gudyno restauravimo centrą atvežto XVII a. Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslo restauravimo procesą, užtrukusį net septynerius metus. 

Reklama

Geriausia „Kino pavasario“ lietuviška premjera išrinktame filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ parodoma, kaip atrodo tylaus ir prasmingo restauratorių darbo užkulisiai. Tai ir laboratorijos mokslininkų atliekami mikrobiomos tyrimai, ir švelnūs restauratorių valdomų teptukų prisilietimai prie meno kūrinio, ir įgimto humoro pilni vidiniai pokalbiai.

Daugiau nei 45 metai nenumalšino smalsumo

A.Vaineikis restauratoriumi dirba daugiau nei 45 metus. Kaip pats sako, šis darbas skirtas smulkmeniškiems, kantriems ir smalsiems žmonėms. „Mūsų darbe niekaip nepaskubėsi. Per dieną gali suploninti apie keturis decimetrus seno pageltusio lako – tai mes visada dirbame prie kelių kūrinių, kad kokybiškai išnaudotume laiką“, – pasakoja ekspertas.

Jis prisipažįsta, kad iki šiol mėgaujasi savo darbu, tai lyg žaidimas smalsiems. „Kai restauravimui atkeliauja naujas paveikslas, stengiesi kuo daugiau apie jį sužinoti –  išsiaiškinti istorinį, menotyrinį kontekstą, kas pavaizduota, kokio dalininko šis kūrinys, technologinius ypatumus. Kiekvienas paveikslas po pasaulį klajoja savais maršrutais“, – šypsosi A. Vaineikis.

Meno kūrinių restauravimas. Kadras iš filmo Dulkės kaulai ir stebuklai

Drėgmė ir temperatūrų svyravimai – palanki terpė grybinėms kultūroms

Sudėtingiausia restauruoti tokius meno kūrinius, kurie pažeisti mechaniškai, pavyzdžiui, yra perplėštas nutapyto portreto veidas. „Sulaukiame ir tokių paveikslų, kuriuose medis atrodo lyg miltai, medgraužiai suniokoję kūrinio nugarėlę. Tuomet išsaugome vaizdą ir jį perkeliame ant naujos lentos. Tačiau jeigu išskaidrėję paveikslo dažai, restauratoriai jau nebepagelbės“, – apie įvairius restauratorių iššūkius pasakoja A. Vaineikis.

Mikrogrybai yra viena dažnesnių meno kūrinių pažeidimo priežasčių, tačiau jiems daugintis būtinos palankios sąlygos – pakilusi temperatūra, padidėjusi drėgmė.

„Mikrogrybų sporų galima surasti kone ant visų paveikslų, tačiau jeigu sąlygos nepalankios, sporos miega. Tarkim anksčiau bažnyčiose nebuvo šildymo sistemų, tad paveikslai ir skulptūros gyvendavo pagal metų laikų temperatūras ir ilgiau išsilaikydavo. Ten, kur sausa ir šalta, nebus palanki terpė pelėsiniams grybams vystytis“, – sako A. Vaineikis.

Filme – restauruotas stebuklingas paveikslas iš Krekenavos

Filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ pagrindinis dėmesys nukreiptas į Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą, kurio restauravimo ėmėsi LNDM Prano Gudyno restauravimo centro ekspertai, jie atliko ir daugybę įvairiausių tyrimų.

Pavyzdžiui, cheminiai tyrimai nustato kūrinio laikotarpį, kokiais dažais buvo tapoma. Peršviečiant rentgeno spinduliais sužinoma, ar po juo nėra užtapyto paveikslo, infraraudonieji spinduliai parodo pradinį dailininko piešinį, ultravioletiniai – anksčiau atliktus restauravimo darbus.

„Jeigu atliekami išsamūs tyrimai, kviečiame ir menotyros specialistą, kuris nustato autoriaus stilių, braižą, atstovaujamą mokyklą. Restauravimo procese dirba ir mikrobiologai, kurie nuo paveikslų nuima mikrobiomą, ją augina ir konstatuoja, kokie pelėsiniai grybai veši ant kūrinio. Ant Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslo buvo aptikta pora penicilino rūšies grybų kolonijų. Tuomet parinkome tinkamus antiseptikus, panašiai kaip sergančiam žmogui parenka antibiotikus, ir kelis kartus dezinfekavome. Tik įsitikinus, kad pelėsio nebelikę, pradėjome kruopštų paveikslo restauravimo procesą“, – pasakoja A. Vaineikis.

Pasak A. Vaineikio, Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslo iš Krekenavos restauravimą dėl kompleksinių tyrimų eigos ir darbo trukmės galima palyginti su šiuo metu LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje pristatomu XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje nutapyto Sokalio Švč. Dievo Motinos paveikslo restauravimu, kuris užtruko dvylika metų.

„Krekenavos Marijos paveikslas buvo silpnai pažeistas, nepastebėta nei medgraužių ar kirvarpų žymių, gero stovio ir meno kūrinio pagrindas. Ji buvo nutapyta ant medžio lentų, kaip ir dauguma madonų“, – pasakoja LNDM Prano Gudyno restauravimo centro ekspertas.

Pagrindinį darbą restauruojant Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą iš Krekenavos atliko Janina Bilotienė, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorė, kuri pridėjo ranką prie daugelio šventųjų paveikslų restauravimo, pavyzdžiui, esančių Šiluvoje ar Aušros Vartų koplyčioje.

Filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ Lietuvos kino teatruose jau nuo šio penktadienio, balandžio 10 dienos. Filmą platina „Lokys, liūtas ir šakelė“, prodiuseriai – lietuvių „Studio Uljana Kim“ kartu su Prancūzijos kompanija „To Be Continued“ ir latvių „Studio Locomotive“. Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, Prancūzijos nacionalinis kino centras CNC, Latvijos nacionalinis kino centras bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmo viešinimą dalinai finansuoja Lietuvos kino centras.

Komentarai
Šiuolaikiniai filmai iš pasaulio kino festivalių Lietuvos kino teatruose.