Domo Rimeikos nuotr.
Kelionę per Lietuvą tęsia „Sidabrinės gervės naktys 2023“. Žiūrovus visoje šalyje supažindinti su lietuviško kino tendencijomis siekiantis festivalis, dovanoja galimybę įvairiuose miestuose išvysti nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“ nominuotus arba jais apdovanotus lietuviškus filmus. Programoje – ir dėmesys trumpametražiams filmams. Kino seansams po atviru dangumi tęsiantis – pokalbis su trumpo metro juostų režisieriais Rimantu Oičenka ir Vytautu Katkumi.
Festivalyje „Sidabrinės gervės naktys“ rodomi pastarųjų metų Lietuvos režisierių darbai. Kiekviename mieste programoje laukia vienas ilgo metro, vienas animacinis, vienas studentų bei vienas trumpo metro filmas. Tarp pastarųjų – ir 2023 m. nacionaliniams kino apdovanojimams trumpametražio filmo kategorijoje nominuotos juostos „Reisas“ bei „Uogos“.
Rimantas Oičenka: jeigu filmas geras, visai nesvarbu, kiek jis trunka
„Jeigu filmas geras, jeigu sujaudina ir praturtina, tuomet visai nesvarbu kiek jis trunka, ar 5 minutes, ar 5 valandas“, – pokalbį pradeda dokumentinio filmo „Reisas“ režisierius Rimantas Oičenka.
„Reiso“ pagrindą sudaro dokumentinė, niekur anksčiau viešai nerodyta medžiaga, kurioje – laivo „Nemunėlis“ įgulos kelionė. Anot kūrėjo, į 1975-uosius metus, penkis mėnesius truksiantį reisą – žvejybą Atlanto vandenyne – nukelsiančio filmo idėja, brendo keletą metų.
„Pirmiausia, gavau jūrininko Laimio Janutėno 8-ajame dešimtmetyje filmuotą archyvinę medžiagą, kuri ir sudaro filmo pagrindą. Nors tie juostoje užfiksuoti vaizdai buvo labai įdomūs, autentiški, visgi juose iš pradžių neradau nieko asmeniško. Tik vėliau, kai artimiau susipažinau su Laimiu ir jo žmona Maryte, kai pats sukūriau šeimą ir tapau tėčiu, susidėliojo ir filmo paveikslas. Man tai yra filmas apie dviejų žmonių kelionę drauge per gyvenimą su visais pakilimais ir nuopoliais, džiaugsmais ir nelaimėmis“, – pasakoja režisierius.
Anot R. Oičenkos, trumpametražis kinas Lietuvoje išgyvena puikų laikotarpį. „Filmų premjeros vyksta garsiausiuose pasaulio kino festivaliuose. Vien jau ko verti pastaraisiais metais sukurti Vytauto Katkaus „Uogos“, Sauliaus Baradinsko „Techno, mama“, Eitvydo Doškaus „Čia buvo Vilnius“, Antano Skučo ir Gintarės Valevičiūtės Brazauskienės „Purga“. Pagrindinė problema, mano manymu, buvo ta, kad Lietuvoje jie sunkiai skindavosi kelią iki žiūrovo. Todėl man labai džiugu matyti, kad šiemet, turbūt pirmą kartą, trumpametražiai filmai taip gausiai rodomi įvairiuose lauko kino festivaliuose ir renginiuose visoje Lietuvoje“, – džiaugiasi režisierius.
Jau rugpjūčio 24 d., festivalio „Sidabrinės gervės naktys“ metu, R. Oičenka Jurbarke su žiūrovais susitiks ir pats. „Susitikimai su žiūrovais man visada svarbūs, nes tik jų metu gali pajausti ar filmas žiūrovus palietė, ar sujaudino. Šįkart šis susitikimas man bus labai išskirtinis, nes pats gimiau ir užaugau Jurbarke. Ypač džiugu, jog rodomi ir trumpametražiai filmai“, – pripažįsta kūrėjas.
Vytautas Katkus: žaviuosi trumpametražių filmų kūrėjų drąsa
Vienas dažniausiai kino seansų metu rodytų trumpametražių filmų – festivalius Lietuvoje ir užsienyje apkeliavusi bei daugybės simpatijų sulaukusi režisieriaus Vytauto Katkaus juosta „Uogos“. Anot kūrėjo, ekrane matomą tėvo ir sūnaus susitikimą įkvėpė ir asmeniniai prisiminimai, ir draugų pasakotos istorijos apie santykius su artimais žmonėmis. „Įdomu buvo parodyti artimų žmonių santykį ar jo nebuvimą be didelių konfliktų, įvykių, tiesiog buvimu šalia. Iš dalies norėjosi kuo labiau dokumentinio vaizdo ir nuotaikos, tam, jog žiūrovai susitapatintų si filmu ir į jį žiūrėtų lyg į realią istoriją“.
Jau ne vieną sėkmingą trumpametražį filmą žiūrovams pristatęs režisierius ir operatorius atvirauja, kad jį žavi šio formato kino kūrėjų drąsa. „Dažnai trumpametražis filmas yra apie kokį nors vieną svarbų elementą – ar tai būtų personažas, siužetas, forma, vizualumas, kažkokios naujos, nematytos taisyklės. Šis formatas žavi tuo, jog jame gali daryti daugiau mažiau ką nori ir kaip nori, čia jau tik tavo, kaip kūrėjo, užduotis surasti balansą, padėti filmui“, – pasakoja kūrėjas.
Foto – Aleksandra Kononchenko
Anot V. Katkaus, trumpametražis kinas vis dažniau atranda savo auditoriją. „Lietuviški trumpametražiai filmai tampa vis matomesni, o tai kūrėjams yra puiki pradžia ir puikus palaikymas prieš ateities projektus. Kiek prisimenu, prieš 10–15 metų, trumpametražiai filmai dažniausiai buvo kuriami tik studijuojant. Dabar yra nemažai režisierių, kurie ir po studijų, arba visai nestudijavę, kuria trumpametražius filmus, kuriais vėliau džiaugiasi daugybė žiūrovų“, – teigia režisierius.
Iš viso vasaros festivalio programoje „Sidabrinės gervės naktys“ pristatomi šie trumpo metro filmai: „Uogos“ (rež. Vytautas Katkus), „Blausos“ (rež. Arnas Balčiūnas), „Reisas“ (rež. Rimantas Oičenka), „Čia buvo Vilnius“ (rež. Eitvydas Doškus), „Patrikas“, (rež. Meinardas Valkevičius), „Planetos ir robotai“(rež. Julius Zubavičius, Antanas Skučas), „Purga“ (rež. Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Antanas Skučas).
Rugpjūčio 10 d. „Sidabrinės gervės naktys“ atkeliauja į Ežerėlį, rugpjūčio 18 d. – kinas po atviru dangumi lauks Kėdainiuose, Rugpjūčio 20 d. – Kaune, rugpjūčio 24 d. – Jurbarke, o festivalį uždarys rugpjūčio 25 d. vykstantis kino seansas Melnragėje. Visą festivalio programą galima rasti https://sidabrinegerve.lt/festivalis/