
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Spalio 19-tos dienos vakarą „Skalvijos“ kino centre Vilniuje atidarytas 21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Atidarymo filmu buvo pasirinktas Berlynalėje „Auksiniu lokiu“ apdovanotas senegaliečių kilmės prancūzų režisierės Mati Diop darbas „Dahomėja“, apmąstantis prieštaringus kolonizuotų meno vertybių vagystes bei likimus. Ši juosta taip pat pateko tarp penkių nominantų 2025 m. laimėti LUX publikos kino apdovanojimą.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
„Vilniaus dokumentinių filmų festivalis yra gyvas ir nuolatos besikeičiantis, stengiamės reaguoti į auditorijos įžvalgas ir į dokumentikos lauko pokyčius. Dėl to šiais metais pasitinkame jus su struktūriniu pokyčiu. Pernai buvome įsteigusios naują programą, kuri buvo skirta eksperimentinei dokumentikai ir labiau eksperimentuojantiems autoriams. Kai šiais metais surinkome abi programas – tiek pagrindinę, tiek eksperimentinės dokumentikos – supratome, kad iš tikrųjų filmai nepasiduoda aiškiam atskyrimui ar kad mes nenorime lipdyti ryškių etikečių, todėl sujungėme jas į vieną ir pavadinome „Pagrindine programa“.
Šiais metais „Pagrindinėje programoje“ yra labai įvairūs filmai – nuo stebimosios dokumentikos, klasikinių formų, iki eksperimentuojančių autorių, iki hibridinės dokumentikos, kuri jungia įvairių žanrinių filmų elementus, mokslinę fantastiką, film noir elementus. Kviečiame pažiūrėti ir atsiverti galimybei nustebti ir atrasti kažką naujo, išplėsti lūkestį, kas yra ir galėtų būti dokumentinis kinas“, – apie šių metų festivalį kalbėjo viena iš VDFF programos sudarytojų Ona Kotryna Dikavičiūtė.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Keturi programos filmai pakliuvo į Europos kino apdovanojimų ilgąjį sąrašą. Tai Nicolas Philibert filmas „Averroes“ ir „Rosa Parks“ skyriai“ – stebimoji dokumentika apie psichikos sveikatą. Animacinis dokumentinis iš Vengrijos „Mėlynas „Pelikan“ režisierius László Csáki. Į festivalį atvykstančio Beno Russello kartu su Guillaume Cailleau sukurtas „Tiesioginis metodas“, kurio premjera įvyko Berlyno kino festivalyje ir ryškiai jame nuskambėjo. Ir VDFF vakaro atidarymo filmas „Dahomėja“.
Šiais metais pirmą kartą buvo paskelbtas labai pasiteisinęs atviras šaukimas lietuvių kino kūrėjams. Jo metu buvo sužinota daug naujų autorių, naujų kūrėjų ir dalis pateiktų filmų atsidūrė programoje.
„Tai – Aušros Lukošiūnienės filmas „Juoda“. Jis yra apie menininko, architekto Valdo Ozarinsko kūrybą ir kūrybinį palikimą. Šį filmą kviečiame žiūrėti su jo ir Aidos Čeponytės kartu kurtu ir jos baigtu filmu „Vidurio Europos vyrai“. Taip pat turime koprodukciją. Iš Estijos atvykstantis režisierius Arko Okk.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Išskirčiau Specialųjį seansą, kuris yra taip pat lietuviškas, tai – Julijos Juknaitės dokumentinis filmas „Mana rajons: Pietinis“ apie Šiaulių Pietinį rajoną“, – lietuviškas premjeras pristatė O. K. Dikavičiūtė.

Visose lietuviškose premjerose dalyvaus kūrėjai, vyks susitikimai ir pokalbiai.
Šių metų VDFF retrospektyva skirta latvių režisieriui, laisvam eksperimentininkui, keliautojui Ansiui Epneriui ir jo trumpametražiams filmams. Ją sudarė režisieriaus sūnus, menininkas Kristapas Epneras kartu su kino tyrėja Zane Balčus. VDFF komandą šie filmai sužavėjo tuo, kad žiūrint Latvijos kasdienybę ji pasirodė be galo artima ir mums. Retrospektyvos seansus pristatinės jos sudarytojai.
Tradiciškai festivalyje dalyvauja ir jaunieji „Meno avilio“ programos sudarytojai. Jie žiūrėjo festivalio filmus, sudarinėjo savo programas pagal tai, kas jiems, kaip jauniems žmonėms, kuratoriams, bepradedantiems savo kelią yra svarbu ir aktualu.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas