„ACME Film“ archyvas
Pirmiausia turiu pripažinti savo kaltę, už kurią tam tikri skaitytojai man neatleis – nesu „Hario Poterio“ gerbėjas. Taip, tai žiauri tiesa. Galbūt todėl į „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ filmą ėjau be didesnių lūkesčių ir likau maloniai nustebintas šio darbo tamsumu ir tematiniais skirtumais, jeigu jį lyginsime su Poterio filmų serija ir ypač pirmomis jos dalimis. Galima įžvelgti ir režisieriaus Davido Yateso įnašą, kuris priiminėjo svarbius režisūrinius sprendimus paskutinėse keturiose Hario Poterio dalyse. Daugiau realybės, posiužetinių srovių, daugiau istorijų ir veikėjų, skirtų suaugusio žiūrovo akiai, ir turbūt maloniausia dalis – minimalus kiekis žvilgčiojimo į Hario Poterio pasaulį, taip daugiau susitelkiant į naujos istorijos vystymą. Prie to, žinoma, bene labiausiai prisidėjo pati J. K. Rowling, pirmą kartą prisėdusi prie scenarijaus ir neleidusi murgdytis nuolatinėje nostalgijoje bei nukreipusi žvilgsnius į tai, ką naujo gali pasiūlyti šis didelis magijos pasaulis. Aktoriai atliko gerą darbą, o Eddie Redmayne (Niutas) bei jo kompanionas Danas Fogleris (Kovalskis) buvo filmo pažibos. Ar ši filmų serija bus tokia sėkminga kaip „Hario Poterio“? Vargu, kadangi pernelyg daug kintamųjų slypi pastarosios franšizės populiarume. Vis dėlto, „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ gali potencialiai tapti geresnė filmų serija kinematografine prasme, kuriant solidesnį siužeto, charakterių, temų, tono mišinį. Galbūt todėl į antrąją iš penkių šio pasaulio serijų eisiu su didesniais lūkesčiais.
Vertinimas: 7.7/10
Režisierius ir scenaristas Derekas Cianfrance`as nėra žinomas daugeliui romantikų, kadangi jo du garsiausi filmai pasakoja visai kitokias meilės istorijas. Bent jau tonu ir stiliumi. Todėl buvau kiek suglumęs po jo naujausio filmo „Švyturys tarp dviejų vandenynų“, kadangi jis tiek savo dirbtinokai sukonstruota istorija, deus ex machina elementais ir nuspėjamais siužeto vingiais labiau primena „The Notebook“ (2004) stilistiką nei „Blue Valentine“ ar „The Place Beyond the Pines“ (2012), kurie ir išgarsino režisierių savo tamsesniu meilės portretų psichologizmu. Žinoma, tai galima paaiškinti tuo, jog D. Cianfrance`as adaptavo scenarijų pagal M. L. Stedman romaną tuo pačiu pavadinimu. Visgi įveikus istorijos problemas, visa kita filme veikia puikiai. Michaelas Fassbenderis ir Alicia Vikander, kartu su „Makbeto“ (2015) operatoriumi Adamu Arkapowu, atskleidžia tikrąjį izoliacijos, netekties, vilties ir atleidimo grožį, tiek puikiais Tasmanijos gamtovaizdžiais, tiek sodriu charakterių vystymu. Nenuostabu, jog po šio filmavimo abu aktoriai iš tikrųjų prisipažino vienas kitam meilėje. Nors „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ yra turbūt silpniausias režisieriaus darbas, jis vis tiek geba papasakoti jautrią istoriją, kuri puikiai tinka romantika nepasisotinusiai auditorijai.
Vertinimas: 7.1/10
„ACME Film“ archyvas
Taip. „Įkalinta“ yra vienas tų filmų… Su nelogiškais veikėjų sprendimais; erzinančiais ir iš proto varančiais netikrais gąsdinimais bei sapnais; antraplaniu veikėju, kuris yra skirtas tik tam, kad ekspoziciškai stumtų siužetą į priekį, tačiau neturi jokios emocinės vertės; nuspėjamais siužetiniais vingiais; aiškiais veikėjų likimais – kas mirs ir kas gyvens. Kitaip tariant, jei kas nors bandys išrinkti labiausiai trilerių klišėmis perpildytą 2016-tųjų metų filmą, tai ši Farreno Blackburno pilkuma yra turbūt pagrindinė kandidatė į karūną. Ir tai šiek tiek apmaudu, nes režisierius savo filmografijoje turi keletą gan gerai režisuotų „Daredevil“ epizodų. Visgi retas režisierius yra pajėgus susitvarkyti su blogu scenarijumi, kuris ir nusipelnė didžiausios kritikos. Iš kitos pusės, visai nenuostabu, jog scenarijaus autorė buvo pasirinkta šeštai „Transformerių“ daliai. Dėsninga, kai pamąstai… Tai filmas, kuris gauna taškus tik dėl to, jog atitinka visus bazinius filmo struktūros elementus. Tiesa, garso dizainas yra gan vykęs trečiame akte, o Naomi Watts vaidindama padarė viską, ką galėjo, todėl filmas nėra visiška tragedija – viso labo neverta laiko ir pinigų nuobodybė.
Vertinimas: 3.9/10
