Tarptautinis „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkursas vyksta nuo 2008 m. Šiemet varžosi 24-i režisieriai iš visos Europos. Šis konkursas yra skirtas kino kūrėjams, dar nedebiutavusiems pilnametražiu filmu. Bus apdovanoti Geriausias trumpametražis filmas bei Geriausias lietuviškas trumpametražis filmas. Nugalėtoją išrinks tarptaurinė keturių narių žiuri.
Šiemet konkurse dalyvauja šeši lietuvių režisierių darbai. Kviečiame susipažinti su jų kūrėjais trijų pokalbių serijoje. Trečioje dalyje pokalbis su Olga Abramova.
Animatorė Olga Abramova.
Filmas „Akiračiai tarp paralelių“.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Keliais žodžiais apie save ir savo veiklas.
Nuo mažens mėgau stebėti aplinką pro autobuso langą ir pasinerti į animacinių filmų istorijas. Baigiau muzikos ir dailės mokyklas, tad buvau tikra, kad po mokyklos baigimo mano kelias ves į dailės akademiją.
Šiais metais baigiau Vilniaus Dailės Akademijos Animacijos programą su baigiamuoju kūriniu „Akiračiai tarp paralelių“, ir šiuo metu dirbu laisvai samdoma animatore bei nuolat gilinuosi į šią sritį.
Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?
Miesto tema mane visada domino, tačiau susidomėjimas paaštrėjo, kai persikėliau iš užmiesčio į miestą. Nebereikėjo skubėti į vienintelį autobusą namo, tad galėjau daugiau laiko praleisti slampinėdama gatvėmis, tyrinėdama naujas, dar nepažintas vietas.
Naujuose namuose atsirado neįprasti garsai, tokie kaip greitkelio ūžesys ar pravažiuojanti greitosios pagalbos mašina vidurį nakties – visiškai kitokia patirtis po ramaus užmiesčio. Man tapo įdomu tyrinėti šį nuolat skubantį, kvėpuojantį miesto ritmą. Šis pojūtis ir įkvėpė kurti distopinį pasakojimą apie miesto plėtros procesus, pasitelkiant šiuolaikinės animacijos priemones.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Kas kūrė ir kaip sekėsi kurti filmo animaciją?
Šiame filme viską sukūriau pati! Kadangi pastatų projektavimas per koliažus buvo man pažįstamas dar iš ankstesnių darbų, tereikėjo atrasti temą, kuri mane įkvėptų, ir imtis kūrybos. Pradžioje turėjau daug idėjų, kurias kūrimo procese teko atsirinkti ir supaprastinti, nes laikas buvo ribotas – savo baigiamajam darbui turėjau tik vienerius metus.
Tiesą sakant, iki paskutinės akimirkos nežinojau, kokia tiksliai bus filmo pradžia ir pabaiga. Kadrai nuolat keitėsi, reikėjo atsisakyti jau sukurtų, suanimuotų elementų, todėl viską grindžiau jausmu: ar šis kadras iš tiesų perteikia tai, ką noriu pasakyti?
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Apibūdinkite savo animacinį filmą vienu sakiniu.
Asmeninės erdvės paieška sparčiai kintančioje miesto aplinkoje.
Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?
Artimiausi planai – dirbti su keliais asmeniniais projektais, tęsti eksperimentus animacijoje ir būti aktyvesnei Lietuvos animacijos bendruomenėje.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas
