Fotografė Vytautė Ribokaitė
Ketvirtadienio vakarą atidarytas 19-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Kitaip nei pernai, šiemet festivalis vyks tik kino teatruose. Festivalio filmų internete nebus galima pamatyti.
„Buvo sunkūs metai. Turėjome atlaikyti pandemijos smūgius kiekvienas atskirai ir visi kartu. Manau ir tikiu, kad atlaikėme ir atlaikysime. Tik buvimas kartu, susitelkimas ir pasitikėjimas vieni kitais gali mums padėti. Dėl to pirmuosius savo padėkos žodžius tariu savo komandai, kuri buvo kartu ir kuri susitelkusi padėjo, kad šiandien mes visi čia žiūrėtume vienas į kitą ir džiaugtumės. Vis dėlto salėje yra žmonių“, – tardama sveikinimo žodžius dėkojo „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Susirinkusiuosius sveikino ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Noriu pabrėžti, kad tai, jog šiandien yra „Scanoramos“ festivalio atidarymas, yra šventė, ir visa tai yra būtent mūsų visų bendra pergalė. Didžiulė padėka tiek mielai Gražinai Arlickaitei, tiek visai jos komandai.
„Scanoramos“ festivalis visų pirmiausia man yra ne tik kino šventė, bet ir forumas pačia gražiausia ir geriausia to žodžio prasme. Čia gimsta ne tik įspūdis, pamačius filmą, čia gimsta ir idėjos, bičiulystės.
Tikrai norisi jums palinkėti dar ilgų gyvavimo metų kaip festivaliui, nešančiam gero kino ir kokybės vėliavą, ir prisidedanti prie visuomenės sudominimo ir edukacijos per kiną, per įvairiausių socialinių problemų atskleidimą, ir net pasufleravimą kinu, kaip galėtume judėti į priekį ar rasti tam tikrus atsakymus į mus užklupusius klausimus“, – kalbėjo ministras.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Atidarymo svečiai turėjo galimybę pažiūrėti prancūzų režisierės Mia Hansen-Løve naująjį filmą „Bergmano sala“. Kaip teigė G. Arlickaitė, režisierės subtilus talentas išsiskiria tuo, kad jis visuomet kūrėją veda į analizės gylį, o ne į paviršių ir plotį.
„Bergmano sala“ – tai ta vieta, kurioje ir pati režisierė, ir jos herojė bando surasti save, kelią į save ir kelią į meno pasaulį, kuriam įkvėpimą sėmėsi iš didžiojo I. Bergmano ir kurio saloje viskas alsuoja jo atminimu ir jo slėpiniais. Režisierė meistriškai panardina abu savo herojus – ir ieškančią moterį, ir jos partnerį – į tuos slėpinius, kaip ir skirdama jiems užduotį surasti vienas kitą, o tai reiškia ir surasti save patį“, – pristatydama filmą kalbėjo G. Arlickaitė.
KINFO interviu su „Scanoramos“ programos sudarytoju Dmitrijumi Gluščevskiu galite paskaityti čia.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Apie filmą „Bergmano sala“
Jauna amerikiečių kino režisierių pora randa prieblobstį vasarai mitinėje Faro saloje. Laukinės gamtos apsuptyje, kurioje gyveno ir kūrė Bergmanas, jie tikisi rasti įkvėpimą savo naujiems darbams. Lėtai slenkant dienoms, salos kerai apsvaigina merginą ir paskandina prisiminimuose apie pirmąją meilę. Ribos tarp tikrovės ir vaizduotės vis labiau blanksta, o jaunuoliai pradeda nesulaikomai tolti vienas nuo kito. Režisierė atiduoda pagarbą kino istorijai ir subtiliai interpretuoja pagrindinę Bergmano kūrybos temą – žmonių tarpusavio santykių slėpinius.
