Šiais metais Europos kino festivalį „Scanorama“ atvers prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux juosta „Antrasis veiksmas“, stilistiškai atkartosianti Kanų kino festivalio atidarymą. Ją lydinčioje prancūzų kino programoje „Rudens ekranai“, pakeisiančioje 2005–2023 m. vykusį festivalį „Žiemos ekranai“, žiūrovų lauks pripažinti prancūzų kino vardai ir eksperimentai.
„Šiais metais pakviesime į „Scanoramos“ atidarymą, pratęsiantį stilingą ir elegantišką Kanų šurmulį lietuviško rudens kontekste. Quentino Dupieux juosta „Antrasis veiksmas“ įtrauks į komiškas santykių peripetijas, kurias režisierius, kaip dera prancūzui, vaizduoja pasitelkdamas žaismingą lengvumą ir aštrų sąmojį. Skirtingų humoro ir autentiško stiliaus paieškų netrūks ir naujojoje programoje „Rudens ekranai“, kuria su mūsų ilgamečiu partneriu ir bičiuliu, Prancūzų institutu Lietuvoje, simboliškai prisijungsime prie Lietuvos sezono Prancūzijoje“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Kanų antras veiksmas „Scanoramoje“
„Scanorama“ ketvirtus metus brėžia frankofoniškąją liniją, atverdama festivalį prancūzų režisieriaus filmu. Lietuvos žiūrovų pamėgtas provokatorius Quentinas Dupieux naujausioje juostoje „Antrasis veiksmas“, kaip ir praėjusiais metais pristatytame filme „Janikas“, negaili kritikos šiuolaikinio meno pasauliui ir nuosekliai formuoja naujosios prancūzų komedijos kontūrus, kuriuose darniai skamba atvirkštinės logikos dėsniai, juodasis humoro, organiška aktorių Leos Seydoux, Louiso Garrelio ir Vincento Lindono vaidyba.
Pagrindinė filmo veikėja Florans – beprotiškai įsimylėjusi ir nekantrauja pristatyti tėvui savo vaikiną Davidą. Bet Davido nebedomina reikli mergina, jis ketina supažindinti ją su bičiuliu Viliu ir ištrūkti iš santykių. Keturi filmo herojai atsiduria nuošaliame restoranėlyje „Antrasis veiksmas“. Į juodojo humoro komediją įsiterpia ir kitas lygmuo, suteiksiantis malonumą prisiekusiems sinefilams – aktoriai ginčijasi ir analizuoja savo vaidmenis, iš kompiuterio sklindant režisuojančiam dirbtinio intelekto balsui.
Šiuolaikinio prancūzų kino procesai
Naują žvilgsnį į komedijos žanrą pasiūlys ir vienas svarbiausių „Rudens ekranų“ akcentų – prancūzų režisieriaus Bruno Dumont’o apokaliptinė mokslinės fantastikos juosta „Imperija“, Berlyno kino festivalyje įvertinta didžiuoju žiuri prizu – „Sidabriniu lokiu“.
Prancūzų aktorės Isabelle Huppert talento gerbėjų laukia net du filmai, atskleisiantys jos intelektualią eleganciją ir aktorinės natūros diplomatiškumą. Prancūzų kino veteranas André Téchiné savo naujausioje juostoje „Mano nauji draugai“, pristatytoje Berlyno kino festivalyje, kuria konfliktuojančių politinių vertybių dramą, o Patricios Mazuy „Lankymo valandos“, pristatytos Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“, kuria pokalbį tarp skirtingų socialinių klasių, klausdamos, ar pragmatiškuose santykiuose esama tikros meilės.
Šiuolaikinio prancūzų kino procesus atskleis paskutinysis Sophie Fillières filmas „Tas mano gyvenimas“, atvėręs Kanų kino festivalio programą „Dvi režisierių savaitės“, Veljko Vidako juosta „Kino Laika“, atiduodanti pagarbą dviems suomių režisieriaus Akio Kaurismäkio šunims, Kanų kino festivalyje pristatyti Alaino Guiraudie „Gailestingumas“ ir Thierry de Peretti „Pagal savo paveikslą“, sukurtas pagal Goncourt’ų premiją pelniusio rašytojo Jérôme’o Ferrari romaną.
Kino eksperimentų ir žanrinio kino žaidimų gerbėjams verta atkreipti dėmesį į Alexio Langlois odę XXI a. pradžios populiariosios kultūros žvaigždžių likimams „Dramos karalienės“, pristatytą Kanų kino festivalio programoje „Kritikų savaitė“, ir Thibauldo Emino body horror žanro juostą „Kita“, rodytą Toronto kino festivalyje.
Šių metų festivalį lydinčią metamorfozės temą ir Franzui Kafkai skirtą specialiąją programą „Kafka ir kinas“ papildys amerikiečių metro Orsono Welleso „Procesas“ (1962), kuriantis europietišką legendinio literatūros kūrinio kinematografinę interpretaciją. Išaugus festivalio programoms skirtinguose miestuose, Klaipėdos žiūrovų lauks nuoroda „Crossing Europe Special“ / „Kertant Europą specialioji programa“ pažymėta Agnès Varda juosta „Trumpasis iškyšulys“ (1955). Šis jau klasika tapęs prancūzų kino damos filmas tyrinėja žmogiškųjų santykių trajektorijas pajūryje kaip metafizinėje erdvėje.
Prancūziškieji kino kontekstai – lėtajam skaitymui
Šiais metais „Scanorama“, bendradarbiaudama su kultūros žurnalu „Literatūra ir menas“, pristatys nedidelio formato leidinį, skirtą platesniems festivalio ir kino kultūros kontekstams aptarti. Jo tema – kintantys pasaulio kontūrai – atkartos metamorfozės leitmotyvą, tapusį šių metų programos kompozicine ašimi. Festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė su ilgamečiais „Scanoramos“ bičiuliais – istoriku Aurimu Švedu, filosofu Nerijumi Mileriumi, filosofijos doktorantu Edgaru Bolšakovu, ukrainiečių kino kritike Natalija Serebriakova ir jos prakalbintomis Europos kino pažibomis, aktore Isabelle Huppert, režisieriais Bruno Dumont’u ir Migueliu Gomesu – kvies apmąstyti, kaip pasaulio kismas skirtingais laikotarpiais kuria praeities bei dabarties pokalbį kine. Leidinys pasirodys kartu su spalio 18 d. „Literatūros ir meno“ numeriu.
„Literatūra ir menas“ šį rudenį paskelbė pradėjęs bendradarbiauti su didžiausiu Prancūzijos dienraščiu „Le Mond“ ir rugsėjo mėnesį išleido teminį numerį, skirtą prancūzų kultūrai. „Scanoramos“ ir „Literatūros ir meno“ draugystė sieks abiejų užsibrėžto tikslo pristatyti europietiškąją kultūrą ir ją reikšmingai formavusį frankofoniškąjį dėmenį.
Programa „Rudens ekranai“ rengiama stiprinant ilgametį „Scanoramos“ bendradarbiavimą su Prancūzų institutu Lietuvoje ir simboliškai prisijungiant prie Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje.
Šiais metais Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 7–21 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Visagine. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.
