Seminaras „Kinas, matomas visiems“: garsinio vaizdavimo naujovės Lietuvoje ir globalios praktikos

2024 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos audiosensorinė biblioteka kartu su ekspertais ir partneriais organizavo seminarą „Kinas, matomas visiems“. Renginio metu buvo pristatytos naujausios garsinio vaizdavimo taikymo galimybės regos negalią turintiems žmonėms bei aptartos kino prieinamumo strategijos. Seminaro metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas garsinio vaizdavimo svarbai kultūrinės integracijos ir kino prieinamumo srityse.

Garsinis vaizdavimas leidžia kiną „matyti ausimis“

Pirmoje seminaro dalyje savo žiniomis dalinosi  doc. dr. Laura Martinkutė – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, garsinio vaizdavimo ekspertė ir viena iš šio metodo pradininkių Lietuvoje. Ji išsamiai pristatė garsinio vaizdavimo sampratą, pabrėždama, kad šis audiovizualinio vertimo būdas leidžia regos negalią turintiems žmonėms patirti audiovizualinius kūrinius per garsinius aprašymus. Garsinis vaizdavimas aprašo veiksmus, veikėjus ir aplinką taip, kad klausytojas galėtų „matyti ausimis“.

Pirmieji garsinio vaizdavimo bandymai Lietuvoje – nuo 2000 m.

Doc. dr. Martinkutė atskleidė, kad pirmieji garsinio vaizdavimo bandymai buvo pradėti Didžiojoje Britanijoje 1917 m., kai regos negalią turintiems kariams buvo komentuojami filmai. Vėliau ši idėja plito Ispanijoje (1939 m.) ir Prancūzijoje (1989 m.), kur buvo oficialiai pristatytas Kanų kino festivalyje. Tu tarpu garsinis vaizdavimas Lietuvoje prasidėjo 2000 m. su pirmuoju „gyvu“ bandymu, kai buvo rodomas Wernerio Herzogo filmas „Tylos ir tamsos šalis“, kurį komentavo režisierius Audrius Stonys. 2006 m. festivalyje „Kino pavasaris“ buvo parodytas filmas „Juoda saulė“ su garsiniu vaizdavimu, o 2012 m. pasirodė pirmasis lietuviškas filmas su garsiniu vaizdavimu – Šarūno Drungos „Anarchija Žirmūnuose“, kuris buvo išleistas DVD formatu. 2018 m. sausio mėn. Lietuvoje pirmą kartą televizijoje buvo parodytas filmas su GV – Algimanto Žebriūno „Gražuolė“, kurio garsinį vaizdavimą parengė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo programos studentai.

Tinka ne tik kinui

L. Martinkutė taip pat pabrėžė, kad nors garsinis vaizdavimas Lietuvoje pradėtas taikyti palyginti neseniai, jo taikymo sritys sparčiai plečiasi. Be filmų, garsinis vaizdavimas naudojamas ir televizijos laidose, muzikos klipuose, muziejų ekspozicijose, dailės ir fotografijos parodose, gyvuose teatro spektakliuose, šokių pasirodymuose bei kituose audiovizualiniuose kūriniuose. Ji atkreipė dėmesį, kad garsinis vaizdavimas turėtų būti suprantamas ne tik kaip priemonė regos negalią turintiems žmonėms, bet ir kaip būdas pritaikyti audiovizualinius kūrinius įvairiems auditorijos segmentams – žmonėms, besimokantiems kalbų, turintiems mokymosi sunkumų ar net vyresnio amžiaus žmonėms.

Naujos gairės kino platintojams ir garsinio vaizdavimo saugojimas

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Dokumentiniai filmai apie architektūrą

Lietuvos audiosensorinė biblioteka kartu su L. Martinkute ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga parengė gaires kino platintojams, kurios dabar yra prieinamos Lietuvos kino centro internetinėje svetainėje, šalia finansavimo taisyklių. Remiantis šiomis gairėmis, kino prieinamumo užtikrinimas, įskaitant garsinio vaizdavimo pritaikymą, tampa privalomu, kai siekiama gauti finansavimą platinimui.

Lietuvos audiosensorinė biblioteka taip pat imasi svarbaus vaidmens – ji ne tik prisiima atsakomybę už garsinio vaizdavimo kūrimą ir saugojimą, bet ir siekia, kad jų administruojama virtuali biblioteka ELVIS taptų platforma, kurioje garsinį vaizdavimą turintys filmai būtų prieinami žiūrovams ir pasibaigus jų peržiūroms kino teatruose. Tai suteiks galimybę regos negalią turintiems žiūrovams ilgiau naudotis kultūriniais produktais.

„Mūsų skaitytojai, žmonės, kurie negali skaityti ar matyti įprastai, turi tokius pačius interesus kaip ir kiekvienas iš mūsų. Tik jie gali mėgautis turiniu, kai jis pateikiamas jiems tinkama forma. Lygiai taip, kaip žiūrėdami filmą nežinoma kalba be vertimo jaustume trūkumą, žmonės su regos negalia, be garsinio vaizdavimo, patirtų filmą su daug neaiškių vietų ir nutylėjimų. Tai, kad turime filmų su garsiniu vaizdavimu mūsų virtalioje bibliotekoje ELVIS, leido mums suburti kino mylėtojų klubą, tačiau labai norėtųsi daugiau naujų, įvairesnių filmų, kurių nereikėtų laukti ilgus dešimtmečius“, – seminaro metu pabžrėžė Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė.

Garsinio vaizdavimo ateitis Lietuvoje: inovatyvios programėlės pristatymas

Pirmosios seminaro dalies pabaiga buvo skirta praktiniams garsinio vaizdavimo taikymo pavyzdžiams. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos komunikacijos vadovė Nerija Kaulakienė pristatė mobiliąją programėlę GV-FILMAI, leidžiančią regos negalią turintiems žmonėms klausytis filmų su garsiniu vaizdavimu išmaniuosiuose telefonuose. Programėlę galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių, ir ji jau tapo reikšminga priemone užtikrinant kultūrinio turinio prieinamumą.

Kaip garsinis vaizdavimas įgyvendinamas pasaulinėje kino industrijoje

Antrąją seminaro dalį vedė svečias iš Londono, garsinio vaizdavimo ekspertas Shakas Yousafas, vadovaujantis garsinio vaizdavimo padaliniui „Iyuno“ – vienoje didžiausių pasaulio lokalizacijos paslaugų teikėjų. Jo pranešimas buvo skirtas garsinio vaizdavimo techniniams aspektams ir šio metodo įgyvendinimui pasaulinėje kino industrijoje. Yousaf pristatė programinę įrangą, naudojamą garsinio vaizdavimo kūrimui ir įrašymui, pavyzdžiui, „AudioView“ ir kitus įrankius, skirtus profesionaliam garsinio vaizdavimo rengimu.

Didžiausi garsinio vaizdavimo užsakovai: Netflix, Amazon Prime, Disney+

Shakas taip pat dalijosi savo darbo patirtimi kuriant garsinio vaizdavimo tekstus ne tik Holivudo filmuose, bet ir Europos bei Azijos kino industrijose. Jis pabrėžė, kad garsinio vaizdavimo specialistų poreikis visame pasaulyje auga, o ypač didelė paklausa yra streamingo platformose, kuriose žiūrovai gali pasirinkti garsinio vaizdavimo funkciją įvairiomis kalbomis. Netflix, Amazon Prime, Disney+ ir kitos platformos tampa pagrindinėmis garsinio vaizdavimo užsakovėmis, siekdamos užtikrinti, kad jų turinys būtų prieinamas visiems.

Dirbtinio intelekto galimybės

Garsinio vaizdavimo rinka taip pat keičiasi – Yousafas akcentavo, kad šioje srityje vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai ir mašininio mokymosi algoritmai, kurie padeda optimizuoti garsinio vaizdavimo kūrimo procesą. Tačiau jis pabrėžė, kad net ir naudojant technologijas, žmogaus kūrybiškumas išlieka svarbiausias faktorius kuriant aukštos kokybės garsinį vaizdavimą. Jo teigimu, garsinio vaizdavimo specialistai turi mokėti ne tik techninius dalykus, bet ir suprasti, kaip subtiliai perteikti filmo nuotaiką bei emocijas.

Garsinio vaizdavimo reikšmė socialinei įtraukčiai

Seminare dalyvavo „Skalvijos“ kino centras, Kino teatras „Pasaka“, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino Pavasaris“, Vilniaus trumpųjų filmų festivalis ir Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, taip pat kino prodiuserinės įmonės – „Just a moment“, „Broom Films“ ir „Greta Garbo Films“. Tarp dalyvių buvo ir audiovizualinių paslaugų įmonės, tokios kaip „Syncmer“ iš Latvijos, kurie specialiai atvyko į renginį, bei „Aktida“, teikianti dubliavimo, įgarsinimo, garsinio vaizdavimo, garso dizaino ir subtitravimo paslaugas, ir GLUK MEDIA, kuri specializuojasi interaktyvių multimedijos sprendimų, tokių kaip virtuali ir papildyta realybė, kūrime.

Renginyje taip pat dalyvavo LRT, nacionalinis transliuotojas, taip pat užsiimantis garsiniu vaizdavimu ir siekiantis kelti kompetencijas šioje srityje, bei Lietuvos kino centras, kuris aktyviai prisideda prie nacionalinės kino industrijos plėtros ir prieinamumo didinimo.

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Leidybos vadovė Alisa Žarkova pasidalino padėka dalyviams: „Organizuodama šį seminarą visą laiką jaučiau didelį palaikymą iš kino industrijos dalyvių. Daugelis prisidėjo, kad žinia apie šio seminaro organizavimą pasiektų kiek įmanoma didesnį kolegų ratą. Tai liudija poreikį, temos aktualumą ir kino bendruomenės įsitraukimą.“

Seminaro „Kinas matomas visiems“ metu vyko aktyvi diskusija ir klausimų-atsakymų sesija, kurioje buvo nagrinėti auditorijos klausimai. Dalyviai aptarė auditorijos dydį, pabrėždami, žmonių su regos negalia dalyvavimas kino kultūroje yra labai svarbus. Diskusijoje taip pat buvo akcentuota prieinamos fizinės ir informacinės aplinkos svarba – garsiniu vaizdavimu pritaikyti filmai turėtų būti lengvai pasiekiami kino teatruose, platformose ir virtualiose bibliotekose, kad būtų užtikrintas universalus prieinamumas.

Seminaras „Kinas matomas visiems“ dar kartą įrodė, kad garsinis vaizdavimas nėra tik technologinė priemonė – tai svarbus būdas užtikrinti, kad audiovizualinis turinys taptų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo regėjimo galimybių. Šis metodas skatina didesnę įtrauktį ir socialinę integraciją, padeda stiprinti regos negalią turinčių asmenų dalyvavimą kultūriniame gyvenime.

Seminaro vaizdo įrašas:

Projektą „Kino prieinamumo sklaida žmonėms su sensorine negalia“ finansuoja Lietuvos kino centras.

Seminaro „Kinas, matomas visiems“ nuotraukų galerija“ (autorė: Vytautė Ribokaitė):