Fotografas Jensas Kochas
Shooting stars archyvas
Jannis Niewöhneris vaidmenis kuria nuo dvylikos metų. Štai, sulaukęs visame pasaulyje pripažįstamos pilnametystės (21-erių metų), jis džiaugiasi „Shooting Stars“ prizu Berlyno kino festivalyje už vaidmenį „Sapphire Blue“ (Saphirblau, 2014). Kviečiame susipažinti su Vokietijos kino deimantu.
Kada supratai, kad nori būti aktoriumi?
Nuo mažų dienų žiūrėdavau daug kino filmų, teatro pjesių. Buvau pripratęs prie tokio istorijų pasakojimo. Dažnai kiekvieną dieną bandydavau elgtis vis kitaip, lyg būčiau kitas žmogus. Be to, mano tėtis taip yra aktorius. Kai man buvo vienuolika, dalyvavau pirmoje aktorių atrankoje. Iš pradžių filmavausi televizijos serialuose ir jaunų režisierių bakalauro darbuose. Būdamas dvylikos nusifilmavau pirmame filme. Kad tikrai noriu būti aktoriumi ir iš to gyventi, suvokiau būdamas penkiolikos. Kaip tik vaidinau filme „Sommer“, prieš jį dvi savaites ruošėmės, repetavome ir tik tada pradėjau suprasti, kad aktorystė – tai profesija: kuriami vaidmenys, į juos gilinamasi, apmąstoma tai, kas nėra parašyta scenarijuje. Taigi suvokiau, kiek daug dalykų slypi šioje profesijoje, ir tai padėjo apsispręsti, kad aktorystė man bus ir darbas, ir aistra.
Kokie vaidmenys tau įdomiausi?
Kiekvienas vaidmuo man įdomus, jei jis kelia profesinius iššūkius. Taip pat tie, kurie turi vidinius konfliktus. Man labai patinka personažai, kurie apsimeta, kad kažką jaučia, ar kad yra kažkas, kuo iš tikrųjų nėra, ir ko iš tiesų nejaučia. Niekas negali žinoti, kas dedasi jų galvoje ir sieloje. Paskutiniame filme, kuriame vaidinau, personažo vaikystė ir jausmai kardinaliai skyrėsi nuo mano. Įsijausti į šį vaidmenį man buvo didžiulis iššūkis, nes turėjau pradėti galvoti ir elgtis kaip visai kitas žmogus. Taip pat, ar imuosi vaidmens ar ne, priklauso ir nuo paties projekto bei žanro.
Kaip manai, jei laimėtum „European shootin stars“ apdovanojimą, kokią įtaką tai turėtų tavo karjerai?
Neįsivaizduoju, kaip tai paveiks mano karjerą. Bet tikiuosi užmegzti daug pažinčių. Filmų kūrimas, vaidinimas ir visa, kas į tai įeina, daro mano gyvenimą laimingu ir suteikia daugiau galimybių atrasti vis naujų dalykų. Manau „European shooting stars“ apdovanojimas man galėtų būti proga tikrai tapti kino pasaulio dalimi ir išmokti dar daugiau.
Shooting stars archyvas
Tu esi vaidinęs daugelyje filmų, televizijos serialų. Kaip manai, kuo „Saphirblue“ atliktas vaidmuo buvo išskirtinis, kad tave pastebėjo?
„Saphirblue“ yra fantastinis filmas apie keliones laiku. Tai labai įdomios knygos ekranizacija, todėl turėjau progą sukurti įdomų ir autentišką vaidmenį. Dažniausiai visų filmavimų metu būdavau aikštelėje. Man svarbu stebėti, kaip plėtojama filmo istorija, tik taip gali pajusti filmo, kuriame dirbu, atmosferą. Gideonas yra labai įdomus ir daug talentų turintis charakteris – jis kalba prancūziškai, moka fechtuotis, kovos menų, jis nuoširdus, jautrus, bet išorėje atrodo šaltas ir pasipūtęs. Taigi man šis vaidmuo buvo labai įdomus, nevienareikšmis, radau daug dalykų, ko iš jo pasimokyti.
Prieš ruošdamasi pokalbiui ir ieškodama apie tave informacijas užtikau, kad internetinėje erdvėje labai daug komentarų apie tavo gražią išvaizdą. Kaip manai, ar išvaizda yra vienas iš svarbiausių elementų dirbant kine?
Galbūt tai yra vienas iš esminių dalykų kino industrijoje. Tačiau kartais svarbu atrodyti ne gražiai ar sveikai, o įdomiai, kartais net išskirtinai, priklausomai nuo to, ko reikia vaidmeniui. Ir tai nereiškia, kad žiūrovui aktoriaus išvaizda turi patikti. Kartais žiūrovą turi apstulbinti aktoriaus išvaizda, o kartais ja ir pasišlykštėti. Manau, kad filmai turi sukelti jausmus, reakcijas arba linksminti. O kad tai pasiektų, filmas ar vaidmuo turi turėti „tinkamą“ išvaizdą. Manau, kad mano išvaizda, kuomet aš vaidinu kokį nors personažą, yra mano paties atvaizdas, dalis to, kas aš esu iš tiesų, ir to nepakeisi. Manau, kad būtent tai aktorystę padaro labai asmenišką.
Daugiau nuotraukų su „Shooting stars 2015“ nugalėtojais galite rasti mūsų „Facebook“ paskyroje.
„Shooting Stars 2015“ prizininkas Jannis Niewöhneris
