Lietuviškas dokumentinis kinas pastaraisiais metais vis ryškiau matomas ne tik šalies, bet ir tarptautinėje kino erdvėje. Tai atspindi ir šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominacijos – tarp jų net penki dokumentiniai filmai, pristatyti tarptautiniuose festivaliuose ir sulaukę žiūrovų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Artėjant svarbiausiam kino renginiui šalyje, verta atsigręžti į daugiausiai atgarsio pelniusias dokumentines istorijas.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje sukurtas net 21 dokumentinis filmas. Didelė dalis jų keliavo po užsienio festivalius – aplankė ar buvo pastebėti Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA), Venecijos kino festivalyje, Talino „Juodosiose naktyse“ ir Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje.
„2025-ieji tapo vienais derlingiausių metų lietuviškam kinui. Po nuostabių metų lietuviškai dokumentikai „Murmančių širdžių“ sėkmę sklandžiai ir įspūdingai perėmė Aistė Žegulytė su „Dulkėmis, kaulais ir stebuklais“, kuri praėjusį lapkritį per dvi dienas iš eilės surinko vertingus prizus Amsterdame ir Taline, Šarūnas Bartas su „Lagūna“, Giedrė Žickytė su „Irena“, – pasakoja kino kritikas Edvinas Pukšta.
Į „Sidabrinės gervės“ statulėlę geriausio dokumentinio filmo nominacijoje šiemet pretenduoja penki filmai. Dokumentinio kino kūrėjai taip pat nominuoti ir kitose kategorijose – režisieriaus, operatoriaus, kompozitoriaus, garso montažo bei montažo režisieriaus.
Tarp filmų nominantų – režisierės Aistės Žegulytės filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, rudenį Tarptautinio Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio konkursinėje programoje „Envision“ apdovanotas už geriausią režisūrą, o Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje pripažintas geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu.
Anot filmo režisierės Aistės Žegulytės, dokumentinio kino užduotis – išbūti ir nujausti, kur turi keliauti su filmo personažais, ką pasirinkti filmuoti, o ko atsisakyti. Tad ir šios juostos kelias nebuvo pats lengviausias.
„Iš pradžių tyrinėjau tik pelėsinius grybus – kartu su operatoriumi Vytautu Katkumi norėjome juos stebėti, auginti ir pažinti. Tuo metu norėjau kalbėti apie nenutrūkstamus gamtos ciklus ir tą viltį, kad viena pabaiga tampa kitos pradžia. Tačiau pelėsiniai grybai mane visai netikėtai nuvedė pas meno restauratorius, kurie ir tapo pagrindiniais filmo personažais. Ten man atsivėrė be galo svarbus ir iki tol visiškai nepažintas jų pasaulis“, – pasakoja režisierė.
A. Žegulytė tikina, kad filmas buvo labai svarbus ir asmeniškai.
„Tai tapo savotišku susitaikymu su artimųjų netektimis. Jis mokė nepasiduoti, ieškoti prasmės ir nesijausti vienišai neišvengiamybės akimirkomis. Stiprėjo suvokimas, kad viskas vienaip ar kitaip išsisprendžia, nes gyvybė nuolat teka“, – teigia A. Žegulytė.
Į „Sidabrinės gervės“ statulėlę taip pat pretenduoja Venecijos kino festivalio nepriklausomos programos „Giornate degli Autori“ dalyje „Special Events“ pristatytas režisieriaus Šarūno Barto filmas „Lagūna“, dedikuotas jo vyresniosios dukros Inos Marijos Bartaitės atminimui.
Prie filmo scenarijaus, prodiusavimo, filmavimo, o vėliau ir montažo prisidėjusi Alina Lu pasakoja, kad filmas pradėtas rašyti tuomet, kai Ina dar buvo kartu.
„Pirmaisiais metais filmo dėmesys buvo nukreiptas į bendruomenę, lagūną, gamtą, kasdienybės ritmą. Netekus Inos, filmas įgavo visai kitą emocinį pamatą. Kamerą į rankas paėmiau ne iš ambicijos būti operatore, o greičiau iš būtinybės – filmas to tarsi pareikalavo pats. Mes su Šarūnu kūrybiškai esame labai susiję. Per daugiau nei dešimtmetį darbo kartu, stebint, kaip jis dygsnis po dygsnio stato filmą, komponuoja kadrus ir jungia juos montaže, tas mąstymas tapo ir mano pačios matymo dalimi“, – apie filmo sukūrimą pasakoja Alina Lu, „Sidabrinei gervei“ už geriausią operatorės darbą kartu su kolega Luku Karaliumi nominuota operatorė.
Apie ne visiems girdėtą, tačiau labai smagią BIX kelionę žiūrovams pasakoja režisieriaus Emilio Vėlyvio juosta „BIX beveik Nirvana“. Apdovanojimuose nominuotas ne tik pats filmas, bet ir jo montažo režisierius Eimantas Belickas.
Kino pavasaris Distribution
„Studijų laikais „BIX“ man buvo pati geriausia Lietuvos grupė. Tai vienintelis kolektyvas, kurio visus albumus buvau įsigijęs. Atsimenu, koks nerealus jausmas apėmė, kai dar grodamas grupėje „Airija“ viename koncertų lipau į tą pačią sceną su „bixais“. Net užkulisiuose jie tada atrodė tarsi atvykę iš kitos planetos“, – juokiasi E. Belickas.
Vis dėlto, anot jo, didžiuliu atradimu tapo filmuota medžiaga iš pirmojo BIX turo po Jungtines Amerikos Valstijas. Pasirodo, vienas iš to meto koncertų organizatorių išsaugojo VHS kasetes su jų pasirodymais.
„Įdomiausia ir mieliausia tai, kad jame daug muzikos. Buvo nemažai epizodų, kuriuos montavau tiesiog kaip muzikinius vaizdo klipus“, – pasakoja montažo režisierius.
Dokumentinis kinas šiemet kvietė nusikelti ir į pačią Ameriką. Režisierės Ramunės Rakauskaitės filmas „Toks kaimas Amerikoje“ – jau ketvirtoji kūrėjos juosta apie Amerikos lietuvius, pasakojanti apie 70 metų veikiančią Amerikos lietuvių stovyklą „Dainava“.
„Pasakoti išeivių istorijas visuomet smagu, nes tie žmonės Amerikoje statė savo mažas Lietuvėles. Viena jų – „Dainavos“ stovykla, kurios dvasia užbūrė, tad norėjosi ja pasidalyti ir su mūsų žiūrovais“, – pasakoja R. Rakauskaitė.
Dokumentinį kiną šiemet žiūrovams dovanojo ir režisierė Giedrė Žickytė. Filmas „Irena“ – jautri duoklė iškiliai Lietuvos kultūros asmenybei Irenai Veisaitei. Holokaustą išgyvenusi, artimuosius praradusi teatrologė, germanistė, Atviros Lietuvos fondo ilgametė vadovė nepasidavė neapykantai ir išliko ištikima humanistinėms vertybėms, nepaisant patirtos neteisybės ir išbandymų. Režisierė G. Žickytė anksčiau teigė, kad jai šis filmas – žmogiškumo pamoka, raginanti tikėti taurumu ir kilnumu net begalinio žiaurumo akimirkomis.
Apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 31 d. LVSO koncertų salėje. Stebėti tiesioginę Raudonojo kilimo transliaciją žiūrovai kviečiami nuo 17 val. portale LRT.lt. Apdovanojimų ceremonijos transliacija prasidės 18.30 val. per LRT televiziją ir LRT.lt.
Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“. Balsavimą ir komisijų darbą prižiūri audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. Informacinis partneris: LRT.lt