„ACME Film“ archyvas
Jau gegužės 30-ąją įvyksiantys Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ šiemet paruošė ne vieną staigmeną. Ne tik ceremoniją per LRT televiziją stebėsiantiems žiūrovams, bet ir patiems kino kūrėjams. Pavyzdžiui, animatorius Valentas Aškinis gerokai nustebo sužinojęs, kad jo ilgametražis animacinis filmas „Aukso žirgas“ yra nominuotas ne Metų geriausio animacinio kino filmo, bet Metų geriausio kino filmo kategorijoje.
2014 metais kino teatruose pasirodęs pilnametražis animacinis filmas „Aukso žirgas” dienos šviesą išvydo po šešerių metų kūrybinio darbo. Filmo režisierius, animatorius Valentas Aškinis nusišypso: „Tai yra labai sudėtingas, rankomis daromas darbas. Net didžiajai Volto Disnėjaus animacijos studijai sukurti filmą užtrunka mažiausiai trejus metus! O mes turėjome daug įvairių kliūčių”.
Igametražinį animacinį filmą kūrė 300 žmonių
Filmas „Aukso žirgas“ paremtas senosiomis baltų pasakomis ir to paties pavadinimo Janio Rainio pjese apie dieviškųjų dvasių išlaisvinimą iš vergijos. Animacinio filmo kūrybinė komanda buvo didelė – apie 300 žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo ir Danijos.
Pasak V. Aškinio, komunikuoti su tokio dydžio komanda, ypač jiems visiems kalbant skirtingomis kalbomis, buvo sunku. Dažnai įvykdavo ir pakartotinio darbo reikalaujantys nesusikalbėjimai – išvertus pastabas iš lietuvių į anglų, o tuomet į prancūzų kalbą visa komentarų esmė pasikeisdavo. Todėl kai kuriems animatoriams darbus teko perdarinėti po keletą kartų. „Animatoriai yra labai kantrūs žmonės, – nusijuokia „Aukso žirgo” režisierius, – svarbiausia, kad tokia didelė kompanija į vieną dūdą pūstų”.
„ACME Film“ archyvas, dailininkas Xavieras Dujardenas
Rungsis dviejose kategorijose
Animacinis filmas „Aukso žirgas” ir kūrybinė komanda kasmetiniuose Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimuose nominuotas dvejose kategorijose: Metų geriausio kompozitoriaus darbo ir Metų geriausio ilgametražinio kino filmo. Filmo kūrėjas Valentas Aškinis sako nustebęs, kad „Aukso žirgas” nominuotas ilgametražinio kino filmo kategorijoje.
„Man pasirodė keista, kad atsidūrėme tarp pilnametražių filmų. Per metus būna finansuojami aštuoni pilnametražiniai filmai, tačiau galiausiai paaiškėja, kad tarp jų nėra nei vieno, verto gauti apdovanojimą. Jeigu būtų nominuojami aštuoni animaciniai filmai, situacija būtų kitokia, tačiau dabar toks yra komisijos pasirinkimas, – sako animatorius, – žinoma, norėtųsi būti nominuotiems savo kategorijoje”.
Animacijos kūrėjas džiaugiasi, kad „Aukso žirgas” yra nominuotas „Sidabrinių gervių” apdovanojimuose – apdovanojimo reikšmė svarbi visiems kino žmonėms. „Tai lyg lietuviški „Oskarai”, – sako V. Aškinis, – kiekviena šalis turi savo apdovanojimus ir tai yra labai geras reiškinys. Juk visi nori išsirinkti savo geriausius. Be to, tai tinkama vieta kalbėti apie savo filmą ir apskritai – kūrybą”.
Kurti savo šalyje – sunku
Valentas Aškinis nesibodėjo išsakyti ir kritikos, kino kūrėjus remiančioms institucijoms. Anot jo, per metus yra finansuojamas tik vienas trumpametražinis animacinis filmas. Finansavimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl „Aukso žirgo” kūrybinė komanda turėjo kooperuotis su užsienio filmų kūrėjais.
„Žmonės ieško būdų kurti animacinius filmus ir jų randa, tačiau labai apmaudu, kad kurti nėra galimybės savo šalyje. Studentai savo baigiamuosius darbus padaro be jokio biudžeto, ir aš pats taip kažkada dariau. Juk noro tai yra daug!”, – pasakoja animatorius. Biudžetas animaciniam filmui buvo surinktas iš visų kartu dirbusių šalių biudžetų – beveik trys milijonai eurų.
„Animacijos kūrimas yra sudėtingas ir brangus procesas, – sako V. Aškinas, – mums neišeina išnuomuoti buto, pasikviesti poros aktorių ir per dvi savaites nufilmuoti filmą, o dar per keletą jį sumontuoti. Turime eskizuoti, po to piešti ir perpiešinėti kiekvieną filmo kadrą. Mes neturime komercinio braižo – norime nešti žiūrovams žinią apie laisvės troškimą ir jaunime sėti gėrio sėklą”.
Apdovanojimus pristato LiKA ir Lietuvos kino centras. Apdovanojimų globėjas, LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ – gegužės 30-ąją, 18.30 val. tiesiogiai per LRT televiziją.
LiKA informacija