Šiandieninis Holivudas yra pamėgęs filmus apie rasinę, lytinę ir kitokią diskriminaciją. Dėl dalies tokių filmų liūdna, nes už jų slypi tik rimtomis socialinėmis temomis prisidengę prodiuseriai, siekiantys padidinti potencialių žiūrovų demografiją ir kartu norintys pamaloninant kritikus bei „socialinio teisingumo karius“. Tačiau kiti tokio tematikos filmai nuoširdžiai džiugina, mat į dienos šviesą ištraukia istorijas, kurių galbūt niekad nebūtum atradęs. Filmas „Siekiant gailestingumo“ („Just Mercy“, rež. Destin Daniel Cretton, 2019) neabejotinai priklauso antrajai filmų kategorijai.
Filmo centre – dviejų, panašią vaikystę turėjusių, tačiau likimo į skirtingas puses nublokštų afroamerikiečių duetas. Brajanas Stivensonas (akt. Michael B. Jordan) – ką tik Harvardo teisės mokyklą baigęs talentingas jaunuolis, tuo tarpu Valteris Makmilanas (akt. Jamie Foxx) – mirtininkų kameroje atsidūręs vyras, kaltinamas mažą Alabamos valstijos miestelį supurčiusios paauglės nužudymu. Dar studijų metais su mirti nuteistais kaliniais ryšį radęs Brajanas baigęs mokslus ir pradėjęs advokato karjerą visas savo jėgas skiria jiems padėti, čia susikerta jo ir Valterio keliai. Brajanas įsitikinęs, jog Valteris buvo neteisingai apkaltintas, tačiau rasizmo kamuojamuose devintojo dešimtmečio JAV pietuose niekas nenori jo klausyti. Kas baisiausia, panašu, jog klausyti Brajano nenori ir pats Valteris.
„Siekiant gailestingumo“ pasiūlo mums klasikinį teisinės dramos scenarijų – advokatas lenktyniauja su laiku, savo kliento labui siekdamas įveikti tiek priešišką jam aplinką, tiek patį klientą. Panašūs teisinį procesą demonstruojantys filmai buvo gana populiarūs prieš 2-3 dešimtmečius, kai savo pirmuosius romanus pradėjo leisti teisinio trilerio karalius Johnas Grishamas. Tačiau nūdienos Lietuvos kino ekranuose tokie filmai gana retas svečias. Todėl „Siekiant gailestingumo“ rekomenduotinas visiems pasiilgusiems karštų teisininkų kalbų ir kryžminių liudininkų apklausų.
Filmo įspūdį stiprina puiki Michaelio B. Jordano vaidyba bei vieną geriausių savo vaidmenų atlikusio Jamie Foxxo darbas. Abu aktoriai ilgai vienas kitą pažįsta už ekrano ribų, panašu, jog tai padėjo sėkmingai perteikti bendrą jų personažų santykių karuselę. Atskiro paminėjimo vertas gerai parinktas filmo muzikinis takelis, niekuo nestebinanti, tačiau tvarkinga ir neįkyri kinematografija.
Visgi daugiausiai dėmesio norisi skirti veikiausiai silpniausiai filmo daliai – scenarijui. Pastarasis pasirodo ir šiek tiek per daug „ištemptas“, ir stokojantis daugiau aukštų natų (temperatūra teismo salėje vis kunkuliuoja, bet niekuomet nesprogsta) ar netikėtų posūkių. Tačiau prisiminus, kokias absurdo aukštumas panašias temas nagrinėję teisiniai filmai pasiekdavo seniau (pvz.: „The Life of David Gale“, 2003), tai nebeatrodo taip jau blogai.
Atvirkščiai. „Siekiant gailestingumo“ buvo sukurtas pagal tikrą istoriją. Filmas paremtas pagal prieš kelerius metus parašytą tikro advokato Brajano Stivensono knygą. Šio advokato įsteigta organizacija padėjo keliems šimtams mirties bausmės laukiančių kalinių, Valteris Makmilanas vienas jų. Atrodo, jog filmo scenarijus gana nuoširdžiai perteikė pirminę medžiagą, tad ir teismo salė vis dar yra teismo salė, o ne pravažiuojantis cirko balaganas. Galbūt tai nepadarė filmo įdomesnio, tačiau įtampos išsėdėti iki galo tikrai pakaks. „Siekiant gailestingumo“ veikiausiai netaps jūsų metų filmu, tačiau ši nepretenzinga, nuoširdi ir pamokanti teismo drama tikrai yra verta jūsų laiko.
Filmo anonsas: