Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, Lietuvos kino centras padvigubino metinį biudžetą, skirtą kino paveldui restauruoti, skaitmeninti ir pristatyti žiūrovams. Šiuolaikiniams ekranams pritaikyti filmai bus pristatomi ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, planuojama surengti kino klasikos savaitgalius regionuose.
Nuo pat įkūrimo Lietuvos kino centras organizuoja šalies kino paveldo, saugomo užsienyje, tyrimo, skaitmeninimo ir restauravimo darbus. Centro iniciatyva įsigytos 36 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų ir 6 dokumentinių siužetų, kurie saugomi užsienio saugyklose ir archyvuose, kopijos. Kopijos į Lietuvą grįžta iš Rusijos Federacijos valstybinio kino fondo „Gosfilmofond“, kur saugomi daugelio Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų originalai.
Jau suskaitmeninta ir restauruota 11 filmų: „Jausmai“ (rež. A. Grikevičius ir A. Dausa, 1968 m.), „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius, 1974 m.), „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974 m.) „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, 1969 m.), „Herkus Mantas“ (rež. M. Giedrys, 1972 m.), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius, 1966 m.), „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971 m.), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990 m.), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V. Žalakevičius, 1959 m.), „Faktas“ (rež. A. Grikevičius, 1980 m.), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983 m.). Visiems filmams yra parengti titrai anglų ir prancūzų kalbomis.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas
2018 metais planuojama šiuolaikiniams ekranams pritaikyti dar 5 kino juostas: „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. G. Lukšas, 1981 m.), „Žydrasis horizontas“ (rež. V. Mikalauskas, 1957 m.), „Laiptai į dangų“ (rež. R. Vabalas, 1966 m.), „Riešutų duona“ (rež. A. Žebriūnas, 1978 m.) ir „Paskutinė atostogų diena (Mergaitė ir aidas)“ (rež. A. Žebriūnas, 1964 m.). Taip pat numatyta pradėti filmų „Vienos dienos kronika“ (rež. V. Žalakevičius, 1963 m.) ir „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. A. Puipa, 1983 m.) restauravimo darbus.
Atlikus darbus Lietuvos kino centras rengia kiekvieno suskaitmeninto filmo pristatymus. Artimiausia peržiūra – kovo pradžioje. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovams bus parodytas režisieriaus Raimondo Vabalo filmas „Skrydis per Atlantą“. 1933-iųjų legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį atkuriantis filmas – didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas istorijoje. Jį pamatė daugiau nei 647 000 žiūrovų. Po vieną nemokamą seansą surengti numatoma: Vilniuje – kovo 1 d., Kaune – kovo 6 d., Klaipėdoje – kovo 7 d.
Suskaitmeninti ir restauruoti vaidybiniai filmai yra prieinami viešiems rodymams Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas (nuotr. aut. Rimvydas Strikauskas)
„Kiekvienais metais Lietuvos kino centras gauna daugiau kaip 400 kreipimųsi dėl kino klasikos viešo rodymo Lietuvoje. Užsienio šalių kino institucijos ar festivalių programų sudarytojai taip pat pageidauja savo auditorijai pristatyti įvairių laikotarpių lietuviškus filmus. Didindami finansavimą kino paveldui bei tuo pačiu spartindami skaitmeninimo darbus sudarysime dar geresnes sąlygas pažinti šalies kino istoriją“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Lietuvos kino centro restauruotas vaidybinis kinas kartu su paveldu besirūpinančių kitų organizacijų suskaitmeninta lietuvių dokumentika šiandien jau sudaro reprezentatyvų rinkinį, kuris įtraukiamas į nacionalinio kino pristatymo programas tarptautiniuose kino festivaliuose ar specialiai rengiamas retrospektyvas. Vienas svarbiausių tokių projektų – šių metų pradžioje vykusi lietuvių kino retrospektyva Paryžiuje, atidariusi Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtus metus Prancūzijoje.
Skaitmeninimas tampa naujomis galimybėmis nacionaliniam kino paveldui. Viena didžiausių prancūzų kino paveldo platinimo kompanijų „ED distribution“ pastebėjo Arūno Žebriūno filmą „Gražuolė“. Šiuo metu vyksta derybos su šia kompanija dėl filmo platinimo Prancūzijos kino teatruose, skaitmeninėse platformose ir festivaliuose.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas
Valstybingumo šimtmečio metai sutapo su Europos kultūros paveldo metais, todėl ta proga Lietuvos kino centro vykdoma sklaidos programa svetur įtrauks klasikinius kino kūrinius. Restauruoti filmai bus rodomi festivaliuose Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje.
Svarbus renginys vyks jau balandžio mėnesį Vysbadene (Vokietija). Centrinės ir Rytų Europos filmų festivalio „goEast“ metu vyks Baltijos šalių kino tradicijai skirtas kino simpoziumas. Keturias dienas truksiantis renginys apims tyrėjų pranešimus, diskusijas, paskaitas ir filmų peržiūras, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino paveldui pristatyti.
Spalį Lietuvos kino centras, bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline filmoteka – audiovizualiniu institutu, planuoja surengti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą lietuvių kino retrospektyvą Varšuvoje.
Kino paveldas – tai ne tik kino meno kūriniai, bet ir galimybė pažinti kitą laikmetį, tuo metu vyravusias vertybes, ideologines nuostatas, žmonių gyvenimo būdą. Lietuvos kino centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, įgyvendina edukacinę programą „Audiovizualiniai XX a. archyvai pamokose“. Naudojant archyvinę medžiagą iš dokumentinių kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ sukurtos šešios mokomosios priemonės. Edukaciniams užsiėmimams parinktos temos tinkamos diskusijoms apie propagandą, sovietų okupaciją ir kitus istorinius XX a. įvykius, socialinę, kultūrinę, ekonominę Lietuvos padėtį sovietmečiu ir dabar. Mokiniai, žiūrėdami filmus ir jų ištraukas, gali atlikti įvairias užduotis, diskutuoti, mokytis kritiškai vertinti vizualinę medžiagą. Programa Lietuvos pedagogams pateikiama Lietuvos kino centro svetainėje www.lkc.lt pristatomoje kino edukacijos ugdymo bazėje.