Kino edukacija atlieka svarbų vaidmenį formuojantis kūrybiškumui, kritiniam mąstymui, gebėjimui reikšti mintis vaizdu ir garsu. Siekiant, kad kino edukacija būtų kokybiška ir turininga, būtina suteikti galimybę kino edukatoriams tobulinti savo kompetencijas. Pajutus poreikį „Skalvijos“ kino centras kartu su kino edukatore Gintare Pranarauskaite bei su švietimo bendruomenę buriančia programa „Renkuosi mokyti!“ inicijavo tęstinį kino edukatorių mokymo ciklą, vykstantį jau antrus metus.
„Lietuvoje vyksta gana nemažai kino edukacijos projektų, tačiau specializuotos programos ar kursų kino edukatoriams vis dar neįgyvendina nė viena švietimo įstaiga. Ši „Skalvijos“ iniciatyva – reta galimybė pagilinti ir reflektuoti kino edukacijos žinias. Taip pat svarbu pastebėti, kad kino edukacijos veiklose persidengia kultūros, švietimo ir emocinės sveikatos laukai. Todėl kino edukatoriai labai dažnai atkeliauja iš visų trijų. Kino režisieriai neretai stokoja pedagogikos ir psichologijos žinių ir įgūdžių, o štai pedagogai ir psichologai dažniausiai ne taip gerai išmano kiną. Taigi šie mokymai – puiki proga keistis patirtimi“, – pasakoja medijų antropologė, kino edukatorė Gintė Žulytė.
Mokymų sesijų temos – nuo švietimo mokslo krypčių iki praktinių aspektų
2022–2023 m. jau įvyko penkios kino edukatorių mokymų sesijos. „Renkuosi mokyti!“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė supažindino kino profesionalus su pagrindinėmis švietimo mokslų kryptimis ir tyrinėjo jų svarbą. G. Pranarauskaitė nagrinėjo praktinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama organizuojant ir įgyvendinant edukacines kino veiklas. Programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, matematikos ir pradinių klasių mokytoja Dovilė Čiškauskaitė pristatė edukacinių užsiėmimų planavimą, organizavimą bei grupės valdymo metodus. „Renkuosi mokyti!“ programos vadovas, specialiųjų klasių mokytojas metodininkas Artur Adam Markevič tyrinėjo įtraukųjį ugdymą ir darbą su specialiųjų poreikių moksleiviais. Psichologė Asta Blandė aptarė vaikų ir paauglių psichologinę raidą: praktinius bendravimo su vaikais ir paaugliais aspektus, reagavimo būdus įvairiose situacijose.
„Dalyvavau beveik visuose kino edukatorių mokymuose ir kiekvienas seminaras man atnešė naujų, vertingų žinių ir kitos įvairiapusės naudos. Turėjau galimybę išgirsti kolegų patirtis, aptarti tinkamus reagavimo būdus netikėtose situacijose, gavau atsakymus į man rūpimus klausimus apie kino edukatoriams iškylančias problemas ir jų sprendimus“, – pasakoja edukologijos krypties studijas baigusi ir pedagoginio darbo principus tyrinėjanti psichoterapeutė, pedagogė, dramaturgė, edukatorė Marija Judzentavičiūtė.
Dėmesys kompetencijoms ir dramos terapijai
Gegužės 19 d. „Skalvijos“ kino centre įvyks šeštoji kino edukatorių mokymų sesija, kurioje G. Žulytė nagrinės kino edukatorių ugdomas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Daug metų šioje srityje dirbanti medijų antropologė, kino edukatorė pasakos, kaip reflektuoti ir apibendrinti edukacinių veiklų dalyvių įgytas patirtis, žinias, atpažinti ir įvardyti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas ir sieti jas su kino edukacijos veiklomis.
„Vadovaudamiesi XXI a. kompetencijomis, sugebame neatsilikti nuo globalaus švietimo konteksto. Labai dažnai klaidingai manoma, kad kino edukacijos tikslas – kino profesionalų (kino kūrėjų, kinotyrininkų, filmų programų sudarytojų ir kt.) rengimas. Žinoma, tai gali būti vienas iš tikslų, tačiau kino edukatoriai moko ne tik apie kiną, bet ir „su kinu“. Kino edukacijos veiklų metu įgytas žinias ir įgūdžius asmuo turi turėti progą taikyti kasdien. Pirmiausia, ugdome asmenybę, kuri geba suvokti, pajusti audiovizualinį tekstą, atpažinti jame glūdinčias emocijas ir prasmes bei pati jį kurti. Tai reiškia, kad mokome ne tiek kino gamybos, kiek gilesnio judančių vaizdų suvokimo ir gebėjimo prasmingai reikšti savo mintis ir jausmus vaizdais ir garsais. Pastarasis uždavinys – neatsiejamas nuo bendrųjų kompetencijų“, – pasakoja G. Žulytė.
Antroje sesijos dalyje Marija Judzentavičiūtė pristatys dramos terapijos metodą kino edukacijoje. Seminare psichoterapeutė, pedagogė, dramaturgė, edukatorė atskleis, kaip dramos terapijos metodai gali būti taikomi įvairiose edukacinėse veiklose, o teoriją lydės praktiniai užsiėmimai.
„Kino edukatoriai taip pat kaip ir kitų specializacijų pedagogai dažnai susiduria su įvairiais psichologiniais iššūkiais. Dramos terapija – meno terapijos rūšis, kurioje naudojami specialūs teatriniai metodai įvairiapusiškai gerinantys psichoemocinę sveikatą. Įrodyta, kad dramos terapija ugdo socialinius įgūdžius, skatina pasitikėjimą savimi ir savęs pažinimą. Pastebėta, kad dramos terapijos metodus taikant edukacinėse veiklose sėkmingai ugdomos asmeninės, komunikavimo, socialinės, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos“, – pasakoja M. Judzentavičiūtė.
Strateginiai ilgalaikiai edukaciniai „Skalvijos“ kino centro projektai: „Mokausi iš kino“ – nacionalinis kino edukacijos projektas, skirtas įvairaus amžiaus moksleiviams, „Skalvijos kino akademija“ – kino kūrimo ir teorijos kursai paaugliams bei „Karlsono kinas“ – šeimoms su mažamečiais vaikais skirtas filmų, dirbtuvėlių ir pokalbių su įvairių sričių profesionalais ciklas.
Kino edukatorių mokymų programa – „Skalvijos“ kino centro strateginės programos, kurią finansuoja Lietuvos kultūros taryba, dalis.