Naujienos

„Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose – du „Oskarus“ pelnęs politinis trileris

Kadras iš filmo „Z – jis vis dar gyvas“. Copyright KG Productions

„Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose kovą pristatomas dviem „Oskarais“ apdovanotas politinis trileris „Z – jis vis dar gyvas“ (rež. Costa-Gavras, 1969). Filmas, laisvai paremtas 1963 m. Graikijos kairiųjų pažiūrų aktyvisto Grigorio Lambrakio nužudymu, atskleidžia, kaip valdžia gali slėpti smurtą ir manipuliuoti tiesa – istorija, galinti vykti bet kur ir bet kada. 

Filme pasakojama apie žinomą politiką ir gydytoją (vaidina aktorius Yves Montand), kuris 1963 m. gegužės 22 d. Salonikuose pasako antiamerikietišką ir antibranduolinę kalbą. Demonstracijos metu jis nužudomas, o nusikaltimą nuslepia kariuomenės ir vyriausybės pareigūnai. Aktorius Jean-Louis Trintignant įkūnijo teisėją, pasiryžusį neleisti jiems išsisukti nuo atsakomybės. Filmo ašimi tampa tyrimas, kuriame atsiskleidžia, kaip sistema siekia nuslėpti tiesą.

Reklama

Kovo 25 ir 29 d. šį filmą „Skalvijos“ kino centro žiūrovams pristatys Aivaras Žukauskas, Kinfo.lt apžvalgininkas ir tinklalaidės „Proto pemza“ bendraįkūrėjas, Jis atkreipia dėmesį, kad „Z – jis vis dar gyvas“ svarbus politinio trilerio žanro atsiradimo istorijoje:

„Z – jis vis dar gyvas“ išlieka gana unikalia kino istorijos enigma. Režisieriaus Costa-Gavras gimtojoje Graikijoje 1969 m. pasirodęs filmas neturėjo didelio poveikio, nepaisant sąsajų su šios šalies politine istorija. Tuo tarpu tarptautinėje erdvėje „Z“ tapo hitu ir buvo pirmoji ne anglų kalba sukurta juosta, tuo pat metu nominuota „Oskarui“ ir geriausio filmo, ir tarptautinio ilgo metro filmo kategorijose. Dar daugiau, „Z“, o ne 7 metais anksčiau pasirodęs legendinis Johno Frankenheimerio „Mandžiūrijos kandidatas“ kai kuriuose ratuose iki šiol yra laikomas pirmuoju tikru politiniu trileriu“.

Kadras iš filmo „Z – jis vis dar gyvas“. Copyright KG Productions

Filmo autorius Costa-Gavras dažniausiai pristatomas kaip politinio trilerio meistras, o „Z – jis vis dar gyvas“ tik pasirodęs išsiskyrė: iš tikrųjų įvykusi politinė istorija buvo sujungta su įtempto trilerio stilistika ir Holivudo filmams būdingais veiksmo filmų elementais.

Filmas buvo sukurtas Graikijoje įsitvirtinus karinei chuntai (1967–1974), kuri ribojo spaudos ir pilietines laisves. 1967 m. balandį, lankydamasis pas šeimą Atėnuose, Costa-Gavras iš brolio pasiskolino Vassilio Vassiliko romaną „Z“. Nepraėjus nei savaitei, karinė chunta perėmė Graikijos kontrolę. Costa-Gavras suprato, kad atėjo tinkamas momentas papasakoti Lambrakio nužudymo istoriją, kuri akivaizdžiai siejasi su tuometiniu valdžios užgrobimu Graikijoje, taip pat su kitais 7-ojo dešimtmečio politiniais nužudymais. Buvo nuspręsta, kad tai bus vaidybinis filmas be jokios archyvinės medžiagos intarpų, nufilmuotas dokumentiniu stiliumi.

Kadangi Graikijoje šio filmo filmuoti negalėjo, filmavimai vyko Alžyro sostinėje, kuri vizualiai priminė Graikiją. Vis dėlto, filme nėra aišku, kur konkrečiai vyksta veiksmas, o veikėjai neturi vardų.  „Svarbiausia buvo pati valdžios idėja – galia, kuria pagrindinės visuomenės jėgos, policija, kariuomenė ir teisingumo sistema, naudojosi darydamos tai, ką padarė. Tai ir buvo esmė – pats mechanizmas“, – viename iš interviu teigė Costa-Gavras.

Kadras iš filmo „Z – jis vis dar gyvas“. Copyright KG Productions

Filmo pavadinime raidė „Z“ nurodo į graikišką žodį „zei“ (ζει) – „jis gyvas“, tapusį pasipriešinimo simboliu G. Lambrakio pasekėjų protestuose (karinė chunta draudė naudoti raidę „Z“) ir priminimu, kad idėjos ir kova už demokratiją gyvena ilgiau nei žmogus. Lambrakis buvo demokratiškai išrinktas politikas ir pacifistas, tad jo mirtis sukėlė didžiulį pasipiktinimą Graikijos visuomenėje.

Dinamiškas, ritmiškas montažas, išraiškinga Raoul Coutard verité stiliaus kinematografija ir nepamirštama, veržli Mikis Theodorakis muzika (filmo kūrimo metu Graikijoje jo muzika buvo draudžiama, kompozitorius dalyvavo pasipriešinimo judėjime) paverčia „Z – jis vis dar gyvas“ drąsiu ir emociškai įtraukiančiu kūriniu, kuris išlieka aktualus ir šiandien.

Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Tai seniausias nuosekliai kino klasiką pristatantis ciklas Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas filmų pristatymui žiūrovams – režisierius ir jų kūrybą pristato kino kritikai, dizaineriai kuria autorinius plakatus. Kino klasikos vakarus organizuoja „Skalvijos“ kino centras. Projektą finansavo Lietuvos kino centras.

Komentarai