Šiuo metu kino teatruose rodomos Gabrielės Urbonaitės romantinės dramos „Renovacija“ pagrindinė herojė Ilona išgyvena trisdešimtmečio virsmą – ramybės jai neduoda egzistenciniai klausimai, kokį gi gyvenimą ji norėtų ir turėtų toliau gyventi. Vilniaus universiteto sociologė dr. Milda Pivoriūtė svarsto, kad ankstesnėms kartoms tokias dilemas apmalšindavo stiprios tradicinės normos, o šiais laikais atėjus trisdešimtmečiui klausimai nesibaigia – su kiekvienu jubiliejumi kyla vis kiti.
„Renovacija“ yra filmas apie labai svarbų riboženklį – 30 metų. Amžių, kai daug žmonių jau yra „susitvarkę“ gyvenimą – susiradę darbus bei gyvenamąją vietą, sukūrę šeimas. Filmas pasakoja apie situaciją, kai tarsi ir pats buvai tame kelyje, iki šiol viskas kaip ir buvo aišku, tačiau staiga pradeda kilti abejonės, nepasitenkinimas ir pradedi kvestionuoti pamatinius dalykus – santykius su partneriu, su darbu, su kūryba, su savo amžiumi bei ateities lūkesčiais. Kyla egzistenciniai klausimai, o atsakymai į juos lems, kuria kryptimi pajudėsi“, – svarsto M. Pivoriūtė.
Savo disertacijoje tapsmą suaugusiuoju tyrusi sociologė sako, kad šiuos klausimus išgyvena ne vien trisdešimtmečiai. „Manau, filmas taikliai atspindi daugybės šių laikų trisdešimtmečių ir, sakyčiau, keturiasdešimtmečių patirtis, dilemas ir abejones dėl svarbių gyvenimo pasirinkimų. Pastebiu, kad šiuolaikiniame pasaulyje daugėja žmonių, savo gyvenimus keičiančių tokiame etape, kuris įprastai siejasi su stabilumu. Jie, priešingai, išeina iš darbo, siekia naujo išsilavinimo, skiriasi su partneriu arba supranta, kad nori visiškai kitokios partnerystės.“
Anksčiau buvo paprasčiau?
„Tapsmą suaugusiuoju išgyvena visi, tačiau ankstesnės kartos šiame procese blaškydavosi mažiau dėl labai aiškių tradicinių normų. Buvo aišku, ką privalai padaryti iki 25-erių: išeiti iš tėvų namų, susirasti darbą, tapti finansiškai savarankišku, sukurti šeimą. Šeima tais laikais reikšdavo santuoką ir vaikus, kitokia šeima nebuvo laikoma šeima. Sovietmečiu net egzistavo ekonominės sankcijos ar paskatinimai, kad tik eitumei šiuo keliu pagal planą. Panašiai, kaip vyksta namo renovacija – yra planas ir turi įvykdyti visus punktus“, – pasakoja M. Pivoriūtė.
„O šiais laikais tradicinės normos stipriai menksta ir jaunimas turi kur kas daugiau galimybių ir laisvės. Viena vertus, tai yra labai gerai, nes žmogus gali pats rinktis, kokio gyvenimo nori: ką dirbti, kokioje šalyje gyventi, ką studijuoti, kurti šeimą ar ne. Tačiau kita vertus, ta laisvė gali tapti našta svarstant, blaškantis ir abejojant, ar tikrai teisingai pasirinkau? Tad nors ankstesnės kartos buvo labiau represuotos, joms būdavo aiškiau ir paprasčiau tapti suaugusiais. Tuo tarpu laisvė teikia ne tik galimybes, bet ir iššūkius. Kai kurie mano tyrimo dalyviai sakė: „Norėčiau, kad kas nors man pasakytų, kaip gyventi teisingai“, – prisimena sociologė.
Vilniaus universiteto noutrauka
Su amžiumi klausimų tik daugėja
Paklausta, nuo kurio jubiliejaus nebelieka abejonių, kaip gyventi, sociologė šypsosi, kad su amžiumi klausimų ir egzistencinio nerimo tik daugėja. „Kai kurie tyrimai rodo, kad su amžiumi žmonėms laikas pradeda eiti vis greičiau. Kai tau 20 – prieš akis tarsi begalinis gyvenimas ir ateitis, o štai 30-40 metų žmogus pradeda suprasti gyvenimo baigtinumą ir kad su metais ima užsidarinėti kai kurios galimybės.“
„Egzistencinė įtampa atsiranda pradėjus pastebėti, kad mažėja tavo pasirinkimų aibė. Pradedi suprasti, kad kai kurios galimybės nuo tam tikro amžiaus taps nepasiekiamos. Po 30-ties tapti mediku ar profesionaliu muzikantu gal ir bus įmanoma, bet labai sunku. Sulaukus 50-ies taip pat jau nebegalėsi susilaukti vaikų, kad ir kaip jų norėsi. Tad kažkada ateina supratimas, kad jau ateina laikas, kai nebegali atsipūtęs laukti, kol paaiškės, ko nori iš gyvenimo. Jei tam tikrų sprendimų nepriimsi dabar, vėliau jau bus per vėlu. Tai kuria įtampą“, – pastebi M. Pivoriūtė.
Socialinių tinklų įtaka
Pasak sociologės, populiarioji kultūra taip pat prisideda prie simbolinių riboženklių sureikšminimo. „Pavyzdžiui, tie visi sąrašai, ką būtina patirti ir pamatyti iki 30-ies. Dažniausiai jie susiję su kelionėmis ar nuotykiais, aštriomis patirtimis ar savęs išbandymais. Kiek tyrinėju trečiąjį gyvenimo dešimtmetį, pastebiu, kad žmonėms jis asocijuojasi su grožio, jėgų, jaunystės ir naujovių piku. Tad daug kas galvoja, kad šis laikas skirtas daryti tai, ko negalėsi vėliau: leistis į nuotykius, išbandyti įvairius santykius, keisti darbus, patirti finansinį nesaugumą ir pan.“
Paklausta, ko palinkėtų egzistencinių klausimų kamuojamiems trisdešimtmečiams ir ne tik jiems, M. Pivoriūtė linki nesilyginti su kitais. „Nuolatinis lyginimasis su socialiniuose tinkluose matomais kitų gyvenimais viską tik paaštrina, dar labiau išbarsto, įveda į chaosą ir abejones. Jei žmogus nori priimti svarbius gyvenimo sprendimus, labai svarbu nesilyginti su kitais. Žinoma, galima patyrinėti kitus žmones mėginant suprasti, kas jums patiems yra artimiau, ar jums tai taip pat svarbu kaip jiems, ko jums trūksta ar ko norėtumėte, tačiau jokiu būdu neverta savęs menkinti ir užsiimti savigrauža.“
„Tam, kad galėtumėte geriau susivokti ir sau atsakyti į klausimus, yra labai svarbu pabendrauti su savimi ir pažinti save – vienumoje, atsiribojus nuo išorinio triukšmo. Beje, kartais ir koks nors gyvenime nutikęs nepatogus dalykas gali tapti dovana, pagreitinančia pokyčius ir supratimą. Štai kalbant apie filmą „Renovacija“, jo pagrindinei herojei, sakyčiau, labai pasisekė, kad prasidėjo ta erzinanti renovacija – ji padėjo apsispręsti. Kitu atveju galbūt tie klausimai būtų kaupęsi į ateitį, kai būtų buvę per vėlu daryti sprendimus“, – apibendrina M. Pivoriūtė.
Apie filmą „Renovacija“
Filmo „Renovacija“ pagrindinė herojė – perfekcionistė Ilona. Ji jaučia spaudimą „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą. Pirmieji žingsniai lyg ir žengti – kartu su mylinčiu vaikinu Matu ji persikelia į, rodos, idealų butą. Tačiau kai prasideda namo renovacija ir akiratyje atsiranda Olegas, ima skilti ne tik sienos – pradeda aiškėti ir Ilonos vidinės abejonės.
Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje „Renovacija“ G. Urbonaitei pelnė geriausios Baltijos šalių režisierės apdovanojimą, Kyjivo „Molodist“ festivalyje filmas gavo žiūrovų simpatijų apdovanojimą, Liubeko kino festivalyje „Šiaurės šalių kino dienos“ nuskynė geriausio debiuto ir „Interfilm“ žiuri Bažnyčios prizą, už geriausią režisūrą taip pat buvo apdovanotas Araso (Prancūzija) kino festivalyje ir pripažintas geriausiu filmu Sevilijos (Ispanija) festivalio atradimų programoje. Beje, „Renovacija“ tik festivaliais neapsiribojo – filmą į savo repertuarus įtraukė Čekijos ir Ispanijos kino teatrai.
Lietuvos žiūrovai romantinę dramą „Renovacija“ jau gali pamatyti visos Lietuvos kino teatruose. Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, filmą palaiko „Go3“.
Anonsas: