Goethe`s Instituto nuotrauka, fotografas Irmantas Gelūnas
„Kommst du?“ („Ar ateisi?“) – klausia festivalio „Vokiško kino dienos“ organizatoriai reklaminiame plakate autobusų stotelėse. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad į vasario 26 d. „Multikino“ įvykusį festivalio atidarymą sugūžėjo pilna salė pasiilgusiųjų gryno, šviežio europietiško kino.
Vokišką atmosferą ir nuotaiką dar tik besipildančioje kino salėje kūrė Sauliaus ir Donato Petreikių instrumentinis duetas. Po šilto talentingų muzikantų pasirodymo Goethe`s instituto Lietuvoje vadovė Johanna M. Keller garsiai pasidžiaugė ketvirtą kartą Lietuvoje vykstančiu renginiu ir pranešė, kad festivalio organizatoriai, t. y. Vokietijos, Austrijos ambasada Vilniuje, Šveicarijos ambasada Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu su Goethe`s institutu, atvežė dvylika naujausių įvairių žanrų filmų iš vokiškai kalbančio Europos regiono. Festivalis aplankys net septynių Lietuvos miestų kino sales: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Nidos.
Vėliau sveikinimo žodžius tarti buvo pakviesti Vokietijos ambasadorius Vilniuje Matthias Mülmenstädtas ir Šveicarijos garbės generalinis konsulas Bruno Kasparas. Šis festivalis vyksta jau ketvirtą kartą ir tapo neatskiriama Vilniaus bei minėtų miestų kultūrinio gyvenimo dalimi, kuo jie teigė besididžiuojantys. O juk ankstesniais metais vykęs festivalis buvo teigiamai įvertintas publikos. „Džiaugiamės, kad čia, Lietuvoje, galime parodyti tą gyvybingumą bei įvairovę ir ne tik „Vokiško kino dienomis“, bet ir kitų Lietuvoje įsikūrusių ambasadų ir institutų siūlomomis kino programomis. Tai parodo, kad kino srityje mes esame viena didelė šeima. Europa ir patvirtina Europos Sąjungos šūkį – „Suvienijusį įvairovę“, – teigė Matthias Mülmenstädtas ir Bruno Kasparas.
Festivalio „Vokiško kino dienos“ atidarymas
Goethe`s Instituto nuotrauka, fotografas Irmantas Gelūnas
Po gausių sveikinimo žodžių bei nuskambėjus grupės „The Kinks“ muzikiniam kūriniui, įvyko Fraukes Finsterwalder filmo „Tamsioji pusė“ (Finsterworld, 2012/2013) peržiūra. Tai tragikomiška satyra, susidedanti ir keleto, iš pirmo žvilgsnio visai skirtingų, tačiau filmo pabaigoje „sueinančių“ į vieną bendrą tašką, istorijų. Filmą pristatė prodiuseris Philippas Wormas, kuris perdavė linkėjimus nuo režisierės. Ji labai norėjo atvykti į Lietuvą, tačiau tam sutrukdė kojos trauma.
Po filmo peržiūros vykusioje diskusijoje Goethe`s instituto Lietuvoje vadovė pasakojo, kad viena iš priežasčių, kodėl organizuojamas festivalis „Vokiško kino dienos“, yra pagerinti vokiškų filmų reputaciją, nes vyrauja nuomonė, kad šis kinas nagrinėja labai opias temas, o taip pat ir sudėtingą Vokietijos praeitį. Būtent todėl organizatoriai atidarymo filmu net nedvejodami pasirinko kino juostą „Tamsioji pusė“.
Diskusijai pasibaigus, renginio svečiai buvo kviečiami pasilikti, išgerti taurę vyno, pasidalinti įspūdžiais ir galbūt susidėlioti kino maršrutą po nepažintus ir naujausius filmus, atkeliavusius iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos.
