fbpx
Naujienos

„Stebuklas“ tęsia savo tarptautinę kelionę: artimiausios stotelės – dar du A klasės festivaliai

Toronto kino festivalyje kelionę pradėjusi debiutinė režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“ mėnesio pabaigoje bus pristatyta dar dvejuose A klasės kino festivaliuose. Filmas atrinktas į tarptautinio Kairo kino festivalio „Tarptautinės kritikų savaitės“ programą ir tarptautinį Talino kino festivalį „Juodosios naktys“, „Forum“ programą.

„Pasaulyje vyksta tūkstančiai festivalių – regioniniai, lokalūs, skirti įvairiems žanrams ir formatams, o visus aktyvius festivalius suskaičiuoti būtų sudėtinga. Kairo ir Talino kino festivaliai pagal tarptautinės kino prodiuserių asociacijų federacijos FIAPF reitingus yra tarp 17 aukščiausios klasės festivalių pasaulyje. Tai, kad mūsų filmas yra trijuose iš jų – yra nemažas kokybės antspaudas. Geriausi sportininkai dalyvauja olimpinėse žaidynėse, čempionų lygose, o kino kūrėjams – tai A klasės festivaliai“, – savo mintis dėsto filmo prodiuseris Lukas Trimonis. 

Tarptautinis Kairo kino festivalis yra seniausias Artimųjų Rytų kino renginys ir vienintelis kino festivalis Afrikoje, Arabijoje ir Artimuosiuose Rytuose, kuriam suteikta aukščiausia „A“ kategorija. Talino kino festivalis „Juodosios naktys“ yra vienintelis A kategorijai priskiriamas festivalis Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse.

„Stebuklo“ kelionė

Vos rugsėjo mėnesį savo kelionę po pasaulį Tarptautiniame Toronto kino festivalyje pradėjęs „Stebuklas“ bus pristatytas jau 3 žemynuose. Grįžusi iš Kanados, filmo režisierė Eglė Vertelytė pristatė filmą tarptautiniame Reikjaviko kino festivalyje, kur įvyko Europinė filmo premjera, tarptautiniame Liuksemburgo kino festivalyje „CinEast“, tarptautiniame Valjadolido kino festivalyje ir Torunės tarptautiniame kino festivalyje „Tofifest“. „Stebuklas“ taip pat pristatytas specialiojoje klasikinių ir šiuolaikinių lietuviškų filmų programoje svarbiausiame Baltarusijos tarptautiniame Minsko kino festivalyje „Listapad“. Režisierė Eglė Vertelytė turėjo galimybę bendrauti su pirmosiomis auditorijomis pamačiusiomis ir įvertinusiomis filmą.

Režisierė Eglė Vertelytė ir lenkų prodiuserė Radka Bardes Tarptautiniame Tofifest kino festivalyje. Nuotr. aut. Marcin Łaukajtys

„Toronto kino festivalio auditorija labai išprususi kino srityje, pati žinojau ne visus filmus, kuriuos jie nurodydavo, o apie jų užduotus klausimus reikėjo gerokai pamąstyti. Ispanijos publika buvo tikri filosofai – iš pradžių pateikdavo įžanginę penkių minučių filmo interpretaciją, o tik paskui užduodavo klausimą. Klausimų-atsakymų sesija Minske visada trunka kone ilgiausiai – ten smalsiausi ir entuziastiškiausi žiūrovai, – įspūdžiais iš festivalių dalijasi Eglė Vertelytė. – Režisieriui tokie susitikimai labai svarbūs, nes padeda suvokti, kaip žiūrovas mato filmą ir užmegzti ryšį su publika“.

Festivalių metu filmą pamatė dalis užsienyje gyvenančios lietuvių bendruomenės. Eglę Vertelytę maloniai nudžiugino lietuvių aktyvumas ir palaikymas.

„Lietuviai, kur jie bebūtų – Kanadoje, Liuksemburge ar Islandijoje, palaiko savo kultūrą. Jie yra tikroji filmo publika, nes tai, apie ką pasakoja filmas jiems puikiai suprantama – tai jų, jų tėvų ir tos Lietuvos, kurią jie paliko, istorijos“, – pabrėžia Eglė Vertelytė.

Festivaliai ne tik suteikė progą susipažinti su savo auditorija, bet ir vėl susitikti su komandos nariais. Toronto kino festivalyje susitiko Eglė Vertelytė ir pagrindiniai filmo aktoriai Eglė Mikulionytė ir Vyto Ruginis.

Eglė Vertelytė, Vyto Ruginis, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje

„Prieš 3 metus net nežinojome apie vienas kito egzistavimą, bet praėjus daugiau nei metams nuo filmavimo pabaigos mus sieja labai ypatingas ryšys, – apie susitikimą su abejomis Eglėmis pasakoja Holivudo aktorius Vyto Ruginis. – JAV dirbau daugelyje filmų ir televizijos serialų, kuriems pasibaigus kiekvienas pasuka skirtingais keliais ir nepalaiko ryšių. Kai su Eglėmis susitikome Toronte, atrodė, kad neprabėgo tiek daug laiko, ir tęsėme nuo ten, kur pabaigėme. Vėl buvome kartu  – kaip draugai, menininkai ir lietuviai“.

Istorija suprantama visiems

Apie 1992 metus pasakojančiame „Stebukle“ kiekvienas žiūrovas, net iš skirtingų pasaulių, atrado kažką sau.

„Vakarams, kurie nesupranta ir nežino, kaip žmonės tada gyveno, „Stebuklo“ pasaulis atrodo keistas, tragikomiškas ir nepatirtas. O kine norime pamatyti tai, kas nepažįstama ir nauja. Filmo detalės, kurioms vakariečiai neprideda reikšmės: eilės, taburetėmis paremtos lovos ar Kašpirovskio seansai, yra labai artimos Lietuvos ir kitų postkomunistinių šalių gyventojams. O pagrindinės veikėjos Irenos istorija yra jų pačių, jų mamų ar močiučių istorija“, –  sako filmo režisierė.

Visgi jei filmas būtų tik laikotarpis, detalės ir motyvai – tai nebūtų universaliai įdomu. Scenaristės ir režisierės E. Vertelytės teigimu, svarbiausia yra labai paprasta, lengvai sekama istorija ir jos konkretumas.

Pasaulyje pripažįstamas Eglės Mikulionytės talentas

Kadras iš filmo Stebuklas. Nuotr. aut. Matas Astrauska

Su kiekviena išvyka į festivalį, kiekviena kritiko apžvalga ar žiūrovo atsiliepimu vis labiau ryškėja Eglės Mikulionytės žvaigždė. „Stebuklo“ veikėją Ireną įkūnijusiai Eglei Mikulionytei, Šv. Kristoforo apdovanojimo ir Auksinio scenos kryžiaus laureatei, tai yra pirmas pagrindinis vaidmuo pilnametražiame kine. Toronto festivalyje E. Mikulionytė buvo lyginama su žymia suomių aktore Kati Outinen, o po filmo premjeros – ją jau atpažino gatvėse.

„Žiūrovai negali patikėti, kad tai pirmas Eglės Mikulionytės pagrindinis vaidmuo. Mane tai labai džiugina, nes pagrindinis veikėjas yra svarbiausias elementas, vedantis istoriją į priekį. Bet ne mažiau mane džiugina ir tai, kad lietuviai pagaliau galės atrasti Eglės talentą ir juo pasimėgauti ekrane“, – sako Eglė Vertelytė.

Kita stotelė „Stebuklo“ kelionėje po pasaulį – gimtoji Lietuva. Filmo nacionalinė premjera jau šį šeštadienį, lapkričio 18 d. įvyks Europos šalių kino forume „Scanorama“, o Lietuvos kino teatrus filmas pasieks gruodžio 8 d.

Filmo anonsas:

Filmą dalinai finansavo Lietuvos kino centras, Bulgarijos kino centras, Europos kino rėmimo fondo programa „Eurimages“ ir „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Komentarai