Charlio Chaplino filmo „Didysis diktatorius“ (The Great Dictator) premjera įvyko 1940 metais spalio 15 d. Niujorke. Tai didžiausias Chaplino hitas, kuris buvo nominuotas penkiems „Oskarams“ (deja, nei vieno negavo, Chaplinas dėl to jautėsi labai įžeistas, kadangi Holivude buvo praleidęs jau dvidešimt septynerius metus).
Taigi kuo gi ypatingas „Didysis diktatorius“?
- Tai yra pirmasis garsinis Ch. Chaplino filmas.
- Pasklido gandų, kad šis filmas, kaip ir kai kurie kiti antifašistiniai filmai, nepasieks didžiųjų ekranų, nenorint pakenkti neutraliems JAV ir Vokietijos santykiams. Tačiau filmas buvo rodomas, nes Chaplinas buvo finansiškai ir kūrybiškai nepriklausomas nuo kitų studijų. Be to, jei filmą būtų buvę atsisakyta demonstruoti, tai būtų lėmę Chaplino bankrotą, kadangi jis pats investavo 1,5 milijonų dolerių į šį kūrinį.
- Nuo 1940 metų vasaros iki 1941 metų pradžios vyko atkaklūs mūšiai tarp Vokietijos ir Britanijos karinių oro pajėgų. Šis mūšis dar vadinamas „Mūšis dėl Britanijos“. Jo metu Londone buvo demonstruojamas „Didysis diktatorius“, kuris kėlė britų karinę dvasią (Vokietija mūšį dėl Britanijos pralaimėjo).
- Žydų bendruomenė buvo sujaudinta žydų personažų vaizdavimu filme, jų garbingumu. Tai vienas pirmųjų Holivudo filmų, iškėlęs viešumon antisemitizmo problemas, kas iki tol buvo tabu. Savo autobiografijoje, publikuotoje 1964 metais, Chaplinas rašo: „Žinoma, jei aš tada būčiau žinojęs apie vokiečių konclagerių siaubus, nebūčiau galėjęs sukurti „Didžiojo diktatoriaus“, negalėčiau juoktis iš nacių, iš jų baisios naikinimo manijos“.
- Filmas buvo uždraustas visose nacių okupuotose šalyse. Balkanuose kariniame kino teatre pasipriešinimo grupė sukeitė kino juostas – komiškos operos ritė buvo pakeista „Didžiojo diktatoriaus“ juosta, kuri nelegaliai buvo atsivežta iš Graikijos. Grupelė vokiečių karių mėgavosi filmu, kol nesuprato, kas iš tikrųjų vyksta. Keli kariai išėjo iš kino teatro, o keli pradėjo šaudyti į ekraną.
- Didėjant Hitlerio įtakai ir agresijai Europoje, Chaplinas jautėsi vis nepatogiau kurdamas filmą. Vokietijos invazija į Prancūziją paskatino Chapliną pakeisti filmo pabaigą ir įtraukti garsiąją kalbą (kuri trunka apie 5 min. ir kurios metu veikėjas sumirksi tik porą kartų).
- Konradas Bercovicius padavė Chapliną į teismą 1947 m. kaltindamas plagiavimu. Bercovicius teigė, jog tai jis sugalvojo Chaplinui diktatoriaus vaidmenį ir šokį su gaubliu, o taip pat Chaplinas kelias valandas diskutavo su Bercoviciumi apie bendrus filmo bruožus. Byla buvo nutraukta Chaplinui sutikus išmokėti 95 tūkst. JAV dolerių, tačiau Chaplinas autobiografijoje rašė, jog sutiko nusileisti dėl „nepopuliarumo Valstijose tuo metu ir dėl didelio teismo spaudimo bei nežinios, ko galima toliau tikėtis“.
- Nors filmas nagrinėja svarbias bei jautrias temas, jis vis dėlto yra priskiriamas ir komedijos žanrui.
Komentarai
