Šaltinis – planetaua.net
Taip jau yra, kad nesu amerikietiško humoro gerbėja. Bet vienintelis filmas, kurio metu nuoširdžiai juokiuosi ir moku beveik visus jo juokelius – tai Kevino Smitho „Klerkai“ (Clerks, 1994). Režisierius, grafinių novelių autorius, prodiuseris ir aktorius prieš sukurdamas šį filmą pats dirbo universalinėje parduotuvėje Naujame Džersyje. Komedijos biudžetas buvo vos 27 575 tūkstančių dolerių, kuriuos Kevinas surinko pardavęs dalį savo komiksų kolekcijos, pasiėmęs kelias paskolas ir ištuštinęs sąskaitą, skirtą studijoms koledže.
Visas filmas buvo nufilmuotas gimtajame Naujame Džersyje per dvidešimt vieną dieną. Pagrindine filmavimo vieta tapo parduotuvė, kurioje ir dirbo pats režisierius. Jos savininkas leido joje filmuoti tik nuo pusės vienuolikos vakaro iki pusės šešių ryto, kai parduotuvė buvo uždaryta. Taigi Kevinas Smithas dienos metu dirbo parduotuvėje, o naktimis filmavo „Klerkus“. Per parą miegodavo maždaug po valandą, tad komedijos kūrimo pabaigoje režisierius vos sugebėdavo būti atsimerkęs.
Kadangi neturėjo didelio biudžeto, visi filmo aktoriai yra vietiniai gyventojai, Kevino draugai arba šeimos nariai. Komedijoje pasirodė režisieriaus motina Grace ir sesuo Virginia. Pagrindinius vaidmenis atlikusiems – Brianui O’Halloranui ir Jeffui Andersonui – tai buvo pirmasis pasirodymas kine. Pats režisierius taip pat vaidino savo filme ir įkūnijo Silento Bobo veikėją, kuris su draugeliu šalia parduotuvės pardavinėdavo ir rūkydavo žolę.
Šaltinis – magnoliaforever.wordpress.com
Įdomus faktas, kad scenos, kurioje Randalas (Jeff Anderson) vardina pornografinius filmus merginai su mažu vaiku, veikėjai nufilmuoti atskirai. Aktorius gėdijosi juos sakyti garsiai, ypač šalia vaiko, todėl režisierius sugalvojo veikėjų pokalbį nufilmuoti atskirai ir sumontuoti į vieną sceną. Kitas įdomus dalykas, kad filmo pabaiga turėjo būti kitokia. Dantei filmo pabaigoje uždarinėjant parduotuvę į ją užsuka vyras, kuris jį nušauna ir pavagia visus pinigus. Jam gulint ant grindų į parduotuvę įeina Silentas Bobas. Pamatęs, kad joje nieko nėra, jis dar pavagia cigarečių. Sukritikuotas už tokią brutalią pabaigą, režisierius ją pakeitė.
Nors komedija turėjo mažą biudžetą, šalyje ji susilaukė didelio pasisekimo ir uždirbo daugiau nei tris milijonos dolerių. Kanų kino festivalyje 1994 m. Kevinas Smithas laimėjo du – „Mercedez-Benz“ ir „Jaunimo (Award of the Youth)“ – apdovanojimus. „Independent Spirit“ apdovanojimuose filmas buvo nominuotas trijose nominacijose, o „Sundance“ kino festivalyje laimėjo apdovanojimą kaip geriausias režisierius.
Šaltinis – fact.co.uk
2006 m. britų kino žurnalas „Empire“ geriausių nepriklausomų filmų sąraše „Klerkai“ atsidūrė ketvirtoje vietoje. 2006 m. išėjo šio filmo antroji dalis, kurioje abu veikėjai praėjus dešimčiai metų dirba greito maisto užkandinėje. Šiame filme taip pat pasirodo ir veikėjai iš pirmosios dalies – Jay`us ir Silentas Bobas.
Ši komedija tikrai nieko nesužavės savo kinematografija. Montažas ir nufilmuoti kadrai tikrai sulauktų daug profesionalų kritikos, tačiau pati istorija apie Dantę ir jo draugą Randalą priverčia juoktis iš jų sarkastiškų dialogų ir veiksmų. Pabaigai, vienas iš jų trumpų pokalbių.
Randalas Gravesas: Kuris tau patiko labiau: „Džedajus“ ar „Imperija kontratakuoja?“
Dante Hicksas: „Imperija“
Randalas Gravesas: Šventvagis.
Dante Hicksas: „Imperija“ turėjo geresnę pabaigą. Turiu omeny, Lukui nukertama ranka, jis sužino, kad Vaderis yra jo tėvas, Hanas yra užšaldomas ir pagrobiamas Bobo Fetto. Jis baigiasi tokia liūdna gaida. Turiu omeny, kad tai ir yra gyvenimas – serija liūdnų pabaigų. Viską, ką turėjo „Džedajus“, tai krūva lėlių.
Filmo anonsas: