Šaltinis – notrecinema.com
Įsilieti į kino industriją, kai tavo tėvas yra „Krikštatėvio“ režisierius Francis Fordas Coppola, yra tikrai rizikinga. Sofia`os Coppolos antrasis pilnametražis filmas „Pasiklydę vertime“ (Lost in Translation, 2003) įrodė, kad už garsios šeimos pavardės slepiasi talentinga moteris, sukūrusi mažą kinematografinį stebuklą.
Kodėl Sofia savo filmui pasirinko Tokiją? Jaunystėje, ji daug laiko praleido dirbdama Tokijuje. Ją taip sužavėjo miesto atmosfera, tad ji nusprendė, jog norėtų čia vieną dieną nufilmuoti filmą. „Aš niekada nebuvau tokioje vietoje, kur jausčiausi tarsi kitoje planetoje“, – teigė režisierė. Jeigu ne vietiniai draugai, Sofia niekada nebūtų atradusi tokių vietų, kurios rodomos filme. Juk būdamas turistu, niekada nepagalvosi, kad biuro dešimtame aukšte gali rasti mielą bariuką.
Šaltinis – listal.com
Kita įdomi detalė. Rašydama scenarijų, režisierė norėjo, kad pagrindinį vaidmenį atliktų aktorius Billas Murray`us. Jeigu jis nebūtų sutikęs vaidinti filme, jo apskritai nebūtų. Sofia pusę metų rašė žinutes ir laiškus, kol pagaliau padedant bendriems draugams ir pažįstamiems jai pavyko susitikti su aktoriumi. Billas Murray`us sutiko būti pagrindiniu herojumi, nors kontrakto ir nesutiko pasirašyti. Režisierė atsikvėpė tik tada, kai jis atvyko filmuotis. Iš tikrųjų Murray`us taip puikiai įkūnija Bobą Harrisą, kad kito aktoriaus jo vietoje neįmanoma įsivaizduoti.
Filme taip pat vaidino ir Sofios draugas Fumihiro Hayashi, kurio pravardė Charlie Brownas. Jo dėka režisierė ir pamatė tik vietiniams gyventojams žinomas vietas. Charlie „Pasiklydę vertime“ dainuoja „Dieve, saugok karalienę“ (God Save the Queen). Šią dainą, kuomet su Sofia jie leisdavo laiką kartu, jis dainuodavo karaokėje. Režisierei tai taip patiko, kad viena jos pirmųjų minčių rašant scenarijų buvo įtraukti šią sceną. Taip pat viešbutyje dainuojanti raudonplaukė dainininkė iš tikrųjų jame ir dirbo. Dieną prieš pradedant filmuoti, Sofia klausėsi jos atliekamą dainą „Scarborough Fair“. Ši daina jai priminė, kodėl ji myli šį miestą. Tai juk keistas vakarietiškų ir rytietiškų kultūrų mišinys .
Šaltinis – bryanwhitefield.net
Filmo pagrindinis veikėjas Bobas atvyksta į Tokiją sulaukęs pasiūlymo už didelę sumą nusifilmuoti „Suntory“ viskio reklamoje. Ši idėja režisierei kilo tuomet, kai ji pamatė nuotrauką, kurioje jos tėvas kartu su Kurosawa sėdi prie stalo ir geria viskį. Tai buvo kadras iš aštuntame dešimtmetyje nufilmuotos reklamos. Nors jos Sofia nematė, tačiau nusprendė pasinaudoti pačia koncepcija kuriant filmą. Įdomus faktas, kad scenoje, kur Bobas yra fotografuojamas reklamuojantis viskį, filmavosi tikras fotografas Naka. „Mes jam šnibždėdavome į ausį įvairius vardus, kaip Rogeris Moore`as ir Seanas Connery`is, ir jis juos sakydavo. Billas niekada nežinodavo, ką išgirs, todėl buvo smagu žiūrėti jį improvizuojant“, – viename interviu pasakojo režisierė.
Juostos pavadinimą Sofia Coppola sugalvojo tik baigusi jį filmuoti. Kažkas jai pasiūlė pavadinti jį „Hiroshima, Mon Amour“, bet juk veiksmas vyko Tokijuje. Tada ji sugalvojo pavadinimą „Pasiklydę vertime“, kuris jai tikrai patiko. S. Coppolai jis skambėjo tarsi knygos pavadinimas.
Šaltinis – theboar.org
Filmas sulaukė didelės sėkmės ir kritikų pripažinimo. Jie ne vien gyrė režisūrą ir originalų scenarijų, bet ir Billo Murray`aus ir Scarlettes Johansson vaidybą. Beje, filmavimo metu aktorei buvo tik septyniolika metų. „Pasiklydę vertime“ iš viso uždirbo beveik 120 milijonų dolerių iš kurių 44.5 milijonų pajamų gavo iš Amerikos kino teatrų. Filmas iš viso buvo nominuotas keturiems „Oskarams“, tačiau gavo tik vieną už originalų scenarijų. Per BAFTA apdovanojimus „Pasiklydę vertime“ gavo tris apdovanojimus (už geriausią aktorių, aktorę ir montažą).
Šis filmas yra geriausia, ką iki šiol yra sukūrė S. Coppola. Melancholiška komedija su lašeliu absurdo. Juk visi mes kartais pasiklystam savo „vertime“.
Filmo anonsas: