Visiems gerai žinomas 1983 metų Briano De Palma`os filmas „Žmogus su randu“ (Scarface, 1983), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Alas Pacino. Tačiau būtent šios juostos daugiau neminėsime, o kalbėsime apie kiek mažiau populiarų jo pirmtaką – 1932 metų Howardo Hawkso ir Richardo Rossono filmą tuo pačiu pavadinimu.
- Filme „Žmogus su randu“ vaizduojamas žiaurus ir brutalus Niujorko gangsterių gyvenimas. Dėl tiems laikams (iš tikrųjų šiems irgi) didžiulio filme nužudytų žmonių skaičiaus, valstybinė cenzūra nenorėjo, kad ši juosta pasiektų kino teatrų ekranus.
- Tai ne vienintelė priežastis, kodėl „Žmogus su randu“ išėjo metais vėliau, nei buvo planuota. Dar tais pačiais 1931 metais žiūrovus jau buvo pasiekę kiti panašios – gangsteriškos – tematikos filmai: „Mažasis Cezaris“ (Little Caesar, 1931) ir „Valstybės priešas“ (The Public Enemy, 1931). Anot Niujorko valstijos valdžios, pirmi du filmai pernelyg išaukštino žiaurų gangsterių gyvenimą, todėl Howardas Hawksas turėjo padaryti nemažai pakeitimų, kol galiausiai gavo cenzūros leidimą išleisti kino juostą.
- Režisierius mėgino pakeisti filmo pavadinimą ilgesniu ir atskleidžiančiu neigiamą požiūrį į gangsterių gaujas – „Žmogus su randu: Tautos gėda“ (Scarface: The Shame of a Nation).
- Galiausiai žiūrovų akis pasiekęs filmas turėjo toli gražu ne vieną pakeitimą. Tai krenta į akis jau pirmuose filmo kadruose. Žiūrovui iškart primenamas gangsterių problemos aktualumas:
„Šiuo filmu yra oficialiai kaltinama Amerikos gaujų savivalė ir valdžios beširdiškas abejingumas nuolatos augančiai grėsmei mūsų saugumui ir laisvei.“
- Taip pat į filmą yra įtraukta scena, kurioje visuomenės nariai diskutuoja apie tai, kaip suvaldyti gangsterių šėliojimą, kodėl valdžia nesiima efektyvesnių kovos su gangsteriais priemonių ir ko ji iš tikrųjų turėtų imtis.
- Ši kino juosta sulaukė daug dėmesio ne vien iš valdžios atstovų. Žymiausias visų laikų gangsteris Alas Capone (kuris, beje, buvo pravardžiuojamas „Scarface“. Koks atsitiktinumas!?) net atsiuntė du savo pakalikus pasikalbėti su filmo režisieriumi ir įsitikinti, ar šis kūrinys nėra paremtas Alo Capone`s gyvenimu. Sklido gandų, kad tas pokalbis Howardui Hawksui išėjo tik į naudą, mat tie du tikrų tikriausi gangsteriai sutiko padirbėti konsultantais kuriant šį filmą.
- Filmo režisierius, norėdamas pasiekti maksimalų susišaudymo scenų realistiškumą, keliose pagrindinėse scenose naudojo tikrą amuniciją. Vienas filmavimus stebėjęs žmogus buvo sužeistas atšokusios kulkos ir prarado akį.
- Vienas įdomiausių režisieriaus sprendimų – filme pasikartojantis X motyvas. Šiuo simboliu informuojama apie mirtį. Jis byloja apie tik ką įvykusią arba netrukus įvyksiančią žmogžudystę. X-ai filme vaizduojami šešėliais, šviesa, kelio ženklais ir kt. Howardas Hawksas kiekvienam savo filmavimo komandos nariui žadėjo po šimtą dolerių, jei tas žmogus sugalvos, kaip vis kitaip pavaizduoti šį simbolį filme.
Įdomu tai, kad žiūrovui X-ų paieška tapo savotišku žaidimu, nors filme jie simbolizuoja mirtį.
- Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad pagrindinis veikėjas Tony Camonte (vaidina Paulas Munis) irgi pažymėtas X ženklu. Svarstoma, ar tai galima suprasti lyg jo kaltės pripažinimą, ar tai, kad jis kaltas dėl visų mirčių?
- Taigi tai nėra eilinis trileris. „Žmogus su randu“ – nespalvotas filmas, sukurtas pačioje jų eros pabaigoje, todėl jam vis dar būdingi meistriški šviesos, šešėlių žaismai (kurie buvo kiek pamiršti pradėjus kurti spalvotas kino juostas), kurie suderinti su nespalvotiems filmams gan neįprastais garso efektais – šautuvų šūviais, cypiančiomis padangomis.
- Šio filmo metu reikia žiūrėti ir klausytis ir ieškoti X`ų.
Komentarai
