Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentų atstovybės SHM nariai pavasarį pasitinka skatindami kūrybiškumą ir kviečia jį išreikšti trumpametražių filmų kūrimu! POZITYVO tema kuriamų darbų organizatoriai laukia iki balandžio 22 dienos, o save labiau priskiriantiems žiūrovų rolei pranešame, jog susitiksime gegužės 5-ą dieną ypatingoje ir kol kas organizatorių slepiamoje vietoje. Jūsų lauks ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių kurtų trumpametražių filmų peržiūra, gyvi kompetentingos komisijos komentarai bei apdovanojimai! O kol renginio su nekantrumu dar tik laukiame, pristatome Jums buvusių „STOP“ laimėtojų įžvalgas apie festivalį ir kino industriją.
„Žilvyčio“ gimimas
Karolis Kaupinis, 2011 metų kino festivalio „STOP“ nugalėtojas bei LRT užsienio naujienų redaktorius, sutiko pasidalinti savo nostalgiškais prisiminimais apie visą trumpametražio filmo „Žilvytis“ kūrimo procesą, pradedant nuo idėjų generavimo iki pergalės studentiškame festivalyje. Filmo idėja paremta Karolio tėvų sprendimu daugiabučio kieme nukirsti senelio sodintą žilvitį. Pagrindinis veikėjas, norėdamas sužinoti daugiau apie medį, pasinėrė į ilgus pokalbius su seneliu, kuris papasakojo pusę savo gyvenimo. Šią istoriją filmo kūrėjas susiejo su medžio pjovimo vaizdais, ir taip gimė „Žilvytis“. Nors tai ir nėra pirmasis autoriaus filmas, bet jis turi neįkainojamą asmeninę prasmę, kuri, kaip jis pats pastebėjo, su laiku tik didėja – jame nusifilmavusių žmonių gretos po truputį mažėja, taigi filmas yra lyg amžinas prisiminimas to laiko, kuris jau niekada nesugrįš.
Trumpas metras ir nuo ko viskas prasidėjo
Sukūręs debiutinį trumpametražį filmą „Žilvytis“, K. Kaupinis neapleido kino pasaulio ir toliau kūrė – kiti du tarptautinio pripažinimo sulaukę darbai – „Triukšmadarys“, parodytas keliasdešimtyje festivalių, ir „Budėjimas“, kuris šiais metais šmėžavo „Kino pavasario“ festivalyje. Pastarasis aplankys ir Lisabonos kino teatrus. Iš viso to kyla klausimas – o kaip gi atsirado susidomėjimas kinu? Vaikystėje išvydus filmus „Seklio Kalio nuotykius“ dabartiniame „Skalvijos“ kino teatre, o vėliau „Trainspotingą“, Viscončio „Mirtį Venecijoje“ bei Pasolinio filmus. Kinas, pasak K. Kaupinio, dar būnant vaiku atrodė mistiškas pasaulis, į kurį galėjo patekti tik išrinktieji, o dabar visa tai tapo realybe.
Šiuolaikinės kino aktualijos
Negalėjome nepakamantinėti Karolio apie tai, ką jis mano apie šiuolaikinį kiną, jo industriją ir bendrą požiūrį Lietuvoje. Nuomonė iš tikrųjų labai pozityvi, bet, pasak kūrėjo, Lietuvos kino industrijai tikrai dar yra kur tobulėti. Vis dėlto per šešerius metus pastebimai iškyla vis daugiau drąsių ir darbščių kūrėjų, kurie kelia kartelę kinui Lietuvoje, priversdami ir valstybę pažvelgti į visą šį reikalą rimčiau. Atgimęs studentų kino festivalis „STOP“, pasak K. Kaupinio, taip pat yra ženklas, jog kinas turi savo užsitarnautą vietą ir Lietuvoje.
Tradiciškai paklausus apie patarimus jauniesiems kino mėgėjams norintiems pradėti kurti filmus, sulaukėme atsakymo, kuris sutapo ir su studentų kino festivalio „STOP“ organizatorių nuomone – svarbiausias dalykas yra suprasti ir įsigilinti į filmo temą – kurti apie tai, kas patiems svarbu. „Neišsigąskite, nepateisinus lūkesčių, nes tik taip įmanoma pasiekti maksimalaus rezultato, o paklausti, ar tikrai negalite susilaikyti to nepadarę, galėtumėte atsakyti tik neigiamai“ – teigia K. Kaupinis.
Be Karolio Kaupinio duoto interviu, mums pavyko pakalbinti ir 2016 metų trumpametražių filmų festivalio „STOP“ komisijos išrinktą nugalėtoją, Laurą Aliukonytę, kuri taip pat sutiko pasidalinti savo įspūdžiais bei patirtimi.
Penkių metų perspektyva
Iš 2011-ųjų persikeliame į 2016-uosius, kai studentų kino festivalį „STOP“ laimėjo Laura Aliukonytė. Dešimtoje klasėje užsukusi į „Skalvijos kino akademiją“ Laura pradėjo dokumentinį kursą, kurio vadovė buvo režisierė Giedrė Beinoriūtė, supažindinusi jaunąją filmų kūrėją su operatoriaus, garso ir režisieriaus darbais bei tokiomis sąvokomis, kaip „vaidybinis ir dokumentinis kinas“ ir „vaizdo režisūra“. Šiuo metu Laura yra trečio kurso vaizdo operatorių studentė. Prisiminimai apie pirmąjį sukurtą darbą jai sukelia geras emocijas, nes filmą „Draugo portretas“ mergina filmavo aplinkoje sutiktus žmones ne kaip filmo kūrėja, bet apsimesdama turiste Vilniuje.
Viskas turi kilti iš vidaus
Į klausimą, kiek filmų yra sukūrusi, mergina tiksliai atsakyti negalėjo, bet svarstydama apie savikritiškumą paaiškino: „Kaip pavyzdys – mano filmas „Problem”, kuris praėjusiais metais buvo įvertintas geriausiu filmu studentų kino festivalyje „STOP“ – tuo metu, aš jį laikiau filmu, bet dabar tai – tik filmukas“. Filmuodama ji stengiasi nesusikoncentruoti tik ties galutiniu rezultatu, nes, kaip teigia jaunoji kūrėja, tokioje sferoje negali būti apibrėžtų taisyklių, viskas turi kilti iš vidaus. Studentė savo filmus talpina socialinėse platformose, bet nenustebkite vieną sekundę užtikę naują jos kūrinį, o kitą sekundę jau jo neberadę: „Dažnai būna taip, jog įkeliu savo filmą į vimeo.com svetainę, galvoje pamąstau „na, kokią nesamonę čia padariau…” – tada imu ir ištrinu“.
Filmai – darbas, laisvalaikis ir poilsis
Kaip teigia Konfucijus – susirask mėgiamą darbą, ir tau niekada nereikės dirbti; Laura savo darbą, laisvalaikį bei studijas sieja su kinu, mielai dalyvauja ne tik kino festivaliuose, bet ir atvirose diskusijose, susitikimuose su režisieriais. Paklausus apie tai, kokia veikla užsiima gyvenime, mergina nenutolsta nuo kino: šiuo metu Laura ruošiasi diplominiam bakalauro filmui, prisideda ir prie kitų Lietuvos bei užsienio filmų kūrimo, dalyvauja jaunimo stovyklose, kur dalijasi filmų kūrimo subtilybėmis. Be viso to dar prisideda prie „Šoblės kino festivalio“ – LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) studentų iniciatyva įsteigto kasmetinio festivalio organizavimo. Laisvalaikiu neatsisakydama galimybės pažiūrėti filmą su draugais, Laura teigia, jog fantastinio žanro kūriniai kartais patenka į repertuarą, bet pirmenybę jaunoji kūrėja teikia „natūraliam“ kinui, tapačiam su gyvenimu.
Koks yra kino mėgėjas?
Trečio kurso studentė teigia, jog didžiausias pasiekimas yra dirbti ilgo metro lietuviškuose filmuose – šią vasarą mergina prisidės jau prie trečio ilgametražio kūrimo. Paklausta apie visuomenėje ryškėjantį požiūrį apie kiną, Laura teigia, jog jo žiūrovai yra skirstomi į du tipus – tie, kurie supranta tik holivudinius filmus, ir tie, kurie vertina abu: ir holivudinį, ir autorinį kiną. Laura pasižiūri, nors ir nelabai mėgstamus, bet profesionaliai pateiktus japonų filmus, norėdama suprasti, kokios tendencijos vyrauja šioje šalyje. Tai ji pataria padaryti kiekvienam vien dėl bendro išprusimo ir asmeninio stiliaus formavimo.
Kinas – tai narkotikas?
Paklausus apie ateitį, merginos pirmasis tikslas yra pabaigti studijas, o vėliau – tiesiog gyventi kinu, nors susidaro įspūdis, jog merginai ir taip puikiai sekasi realizuoti šią svajonę. Ne veltui ruošiant interviu ji teigė: „Kinas – tai narkotikas, pamėginai ir nebegali be to gyventi“. Nors iš pradžių ir atrodė sunku sulaužyti stereotipą, kad operatoriai turi būti vyrai, dabar studentė jaučiasi savo kailyje, o susidūrus su sunkiomis dėžėmis, vaikinai mielai padeda savo „netipinei“ kolegei. Mėnesį, metus, o gal net ilgiau užtrunkantys filmavimai dienomis ir naktimis, nuovargis, laiko nuovokos praradimas bei ją supantys žmonės, dirbantys vardan bendro tikslo – filmo – Laurai yra neįkainojama patirtis.
Nors nuo dienos, kai Karolis Kaupinis tapo studentų kino festivalio „STOP“ nugalėtoju, iki Lauros Aliukonytės pergalės prabėgo daugiau nei penkmetis, vienas bruožas sieja abu kūrėjus – neblėstantis užsidegimas kurti. Išdrįsę paimti kameras į rankas šiuo metu kūrėjai mėgaujasi rezultatais, pelnytais apdovanojimais ir žiūrovų ovacijomis. Nuo to galite pradėti ir Jūs! Vis dar dvejojantiems patariame atsikračius visų neigiamų minčių pasinerti į POZITYVĄ ir tapti 2017-ųjų „STOP‘o“ nugalėtoju! Trumpametražių filmų konkursas vyksta iki balandžio 22 dienos – nesnausk ir pirmauk!
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/stopfestivalis/