fbpx
Naujienos

„Sugrįžę iš Niujorko“ keliauja po Lietuvą: kino teatruose – juosta apie Jono Meko bendražygius

Kadras iš filmo „Sugrįžę iš Niujorko“

Po praėjusiais metais vos kelių išskirtinių kino seansų „Scanoramoje“ Ramunės Rakauskaitės filmas „Sugrįžę iš Niujorko“ patraukė į kelionę po pasaulinius kino festivalius. Aplankęs Meksiką, Čikagą, Valensiją, jis pagaliau išties sugrįžo į Lietuvą ir nuo lapkričio 9-osios užkariaus didžiųjų miestų kino teatrus.

„Sugrįžę iš Niujorko“ pasakoja apie laisvę. Laisvę gyventi taip, kaip nori ir ten, kur nori“, – pristatydama „Studio Nominum“, Arūno Matelio ir Algimantės Matelienės prodiusuotą dokumentinę juostą apie dviejų menininkų – fotografo Arūno Kulikausko ir tapytojo Eugenijaus Varkulevičiaus–Varkalio – kelionę po JAV bei jų artimą draugystę su Jonu Meku pasakoja režisierė ir scenarijaus autorė R. Rakauskaitė.

Analizuoti migracijos temą kino kūrėja ėmėsi jau ankstesniu filmu „Kelionės namo“ (2019), tuomet žiūrovams pristačiusi istoriją apie pirmąsias Amerikos lietuvių patirtis grįžus į okupuotą tėvynę. Juosta buvo nominuota ir „Sidabrinei gervei“ kaip geriausias metų dokumentinis filmas.

„Po vieno mano filmo liko nemažai įdomios nepanaudotos medžiagos apie Niujorką ir ji man vis nedavė ramybės. Svarsčiau, jog reikia kažką su ja daryti. O kai sužinojau, kad į Lietuvą grįžo gyventi Arūnas Kulikauskas su šeima, o vėliau ir Eugenijus Varkulevičius, kuriuos buvau sutikusi pas Joną Meką Antologijoje, palaipsniui išsirutuliojo naujos idėjo ir gimė mintis kurti „Sugrįžę iš Niujorko“, – pasakoja režisierė.

Filmo režisierė Ramunė Rakauskaitė

Pasak jos, istorijos tema padiktavo ir filmo pavadinimą. Jis pasakoja apie tai, kaip po 22 metų A. Kulikauskas, o ir E. Varkulevičius grįžo gyventi į Lietuvą. R. Rakauskaitė ir pati išgyveno panašią istoriją, kai prieš 16 metų nusprendė palikti iki tol kelerius metus puoselėtus namus Čikagoje ir grįžo į gimtinę: „Man labai suprantamas visų grįžtančių į Lietuvą pasirinkimas, jų motyvai. Jonas Mekas šių dviejų menininkų gyvenime vaidino labai svarbų vaidmenį, jis buvo itin ryškus jų kūrybiniame kelyje, ši aplinkybė tik sustiprino filmo idėją.“

Režisierė negaili gražių žodžių A. Kulikauskui ir E. Varkulevičiui ir yra įsitikinusi, kad tokius žmones pavyksta sutikti anaiptol ne kasdien. „Filmą „Sugrįžę iš Niujorko“ kūriau maždaug trejus metus. Per tą laikotarpį nori nenori su jo herojais tampi draugais. Ir net kai filmavimai baigiasi, tas užsimezgęs ryšys niekur nedingsta. Ir tai turbūt yra brangiausia – visos tos smagios patirtys“, – sako režisierė.

Kviesdama žiūrovus į jau ketvirtadienį Panevėžio „Garso“ kino teatre pristatomą filmą, R. Rakauskaitė neslepia – dokumentika patiks visiems, kurie viduje ir patys jaučiasi šiek tiek menininkais. Filmas žiūrovą nukels į Jono Meko šėlsmo vakarėlius, parodys kitokią Niujorko pusę, o ir leis iš arčiau pažinti dvi išskirtines asmenybes.

„Simboliška, kad šiemet, kai filmas keliauja po pasaulį ir Lietuvą, minime Jono Meko 100-ųjų gimimo metų jubiliejų. Apie tai specialiai kurdama filmą negalvojau, tai visiškas atsitiktinumas. Dar filmuojant šią juostą užgeso Jono gyvybė – to nesuplanuosi. Tačiau šiandien galime tik pasidžiaugti, kad jam skiriama tiek dėmesio, įvairių paminėjimų, o dabar to dalimi tampa ir „Sugrįžę iš Niujorko“, – sako R. Rakauskaitė.

Kadras iš filmo „Sugrįžę iš Niujorko“

Dar praėjusiais metais išleista dokumentinė juosta jau spėjo sulaukti ir tarptautinio dėmesio, užsienio festivaliuose ji buvo sutikta plojimais, kino kritikai ir žiūrovai negailėjo liaupsių visai kūrybinei komandai, kurioje be R. Rakauskaitės dirbo operatorius Eitvydas Doškus, montažo režisierė Audinga Kučinskaitė, kompozitorius Domas Strupinskas, filmą prodiusavo Arūnas Matelis ir „Studio Nominum“.

Kaip A. Kulikauskui po gyvenimo siautulingame didmiestyje sekėsi įsikurti Ukmergės rajone esančiame vienkiemyje, o E. Varkulevičiui – gimtajame Kaune, su kokiais iššūkiais jie susidūrė ir kaip iš naujo ėmė kurti gyvenimą, žiūrėkite kino teatruose jau nuo lapkričio 9 d. Filmą remia Lietuvos kino centras.

„Sugrįžę̨ iš Niujorko“ – lapkričio 9 d. bus rodomas Panevėžio „Garso“ kino teatre, lapkričio 11 d. – „Spindulyje“ Marijampolėje, lapkričio 15 d. Kauno „Romuvoje“, lapkričio 16 d. Šiaulių Fotografijos muziejuje, lapkričio 20 d. Vilniaus „Pasakoje“, lapkričio 23 d. Klaipėdos kino klube „8 1/2“, lapkričio 25, 27, 29 ir 30 d. „Skalvijoje“ Vilniuje. Bilietų ieškokite kino teatruose.

Komentarai