Klaipėdoje gyvenantis Arūnas Eimulis tikrai nesėdi rankų sudėjęs ir nedejuoja, jog čia jam trūksta kino veiksmo. Dar bestudijuodamas informatiką, vaikinas pradėjo filmuoti ir turbūt net neįtarė, jog ši aistra greitai peraugs į nuosavą verslą, jo darbus rodys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio festivaliai. Be viso to Arūnas aktyviai prisideda prie alternatyvaus Klaipėdos kino gyvenimo vystymosi ir tikrai neketina palikti savo mylimo miesto.
Apie visa tai – „Kinomaisto” ir Arūno pokalbyje, kuris kuo puikiausiai įsipaišė į mūsų projekto „(ne)Mažoji kino Lietuva“ rėmus.
– Pradėkime interviu klausimus nuo pradžių pradžios. Kada kilo susidomėjimas kinu ir jo gamyba?
Studijuodamas Kaune, informatikos antrame kurse, nusipirkau webcamą. Tada ir gimė pirmieji filmai.
– Krimtai kokius mokslus, susijusius su kinu, ar perėjimas prie jo buvo savamoksliškas?
Kino gamybos mokiausi ir vis dar mokausi savarankiškai, esu išstudijavęs daugybę mokomosios medžiagos, pradedant scenarijaus rašymu ir baigiant apšvietimu.
– Esi įkūręs įmonę „Vaizdo studija“, kurioje kuriate reklamos klipus, TV vinjetes, prezentacinius filmus, muzikinius vaizdo klipus etc. Kaip kilo idėja šiam verslui?
Visada svajojau daryti tai, ką mėgstu, ir dar gauti už tai atlygį (šypsena).
– Ar sunku dirbti su vaizdais Klaipėdoje? Kas yra pagrindiniai užsakovai?
Kuomet prieš 6 metus įkūrėme „Vaizdo studiją“, Klaipėdos video rinkoje vyravo visiškas vakuumas. Dabar viskas smarkiai pasikeitė, turime užsakovų ir Klaipėdoje, ir už Klaipėdos, ir net už Lietuvos ribų.
– Su kokiais žmonėmis dirbate „Vaizdo studijoje“? Kas kokias pareigas užima?
„Vaizdo studijoje“ esame trise: mano kolega iš webkamo laikų Donatas ir neseniai prie mūsų prisijungęs Valdas. Donatas yra operatorius ir montuotojas, Valdas taip pat filmuoja ir užsiima vadyba, aš režisuoju, kuruoju mūsų projektus, montuoju ir dar užsiimu kompiuterine grafika. Visada dirbame su muzikantu ir garso režisieriumi Kristijonu, turime kolegų prodiuserių, dizainerių, dailininkų, animatorių, operatorių, makiažo specialistų, kurių paskutiniu metu nemažai atsirado Klaipėdoje.
– „Vaizdo studijoje“ kuriami video kupini grafinio dizaino, spec efektų, intensyvios muzikos. Iš kur semiatės idėjų ir mokotės vos ne kas dieną tobulėjančių grafinių efektų meno?
Idėjų semiamės iš kolegų užsienyje, nes dabar viskas lengvai prieinama, kompiuterinio meno gali išmokt sėdėdamas namie prie kompo. Tik kantrybės reikia.
– Esi sukūręs trumpo metro filmus „Pašteto brolija“, „Sublimuojanti metamorfozė“, „SuperM nuotykiai“… Pradėsiu nuo to, jog visų jų pavadinimai labai nestandartiniai. Kaip kilo jų idėjos?
Visų skirtingai, „Pašteto brolija“ – kolegos scenaristo Mindaugo Valiuko idėja, „Sublimuojanti metamorfozė“ – Nidos meno kolonijos workshope nufilmuotas filmas, „SuperM nuotykiai“ – tai pokštas, savotiškas grįžimas į studijų laikų filmų temas.
– Patiko jūsų kurtas filmukas „SuperM nuotykiai“, kuriame vaidyba maišoma su animacija ir kino istorijos efektais. Kaip atsirado idėja sukurti šį darbą ir kas inspiravo pasirinkti būtent tokią formą?
Šį filmuką įkvėpė turkiškas supermenas ir visa 1960-tųjų spalvinga turkų kino industrija.
– Beje, kiek žinau „SuperM nuotykiai“ laimėjo apdovanojimų ir užsienio festivaliuose?
Darbas buvo atrinktas į „Baltic Shorts“ geriausių filmų programą ir iš šimtų filmų patekau į geriausiųjų dešimtuką Didžiosios Britanijos „The Smalls Short Film 2011“ festivalyje.
– Papasakok plačiau apie dalyvavimą lietuviškuose bei užsienio kino festivaliuose.
Labai smagus ir turiningas laikas, visada susitinki bendraminčių, susirandi draugų ir užmezgi naudingų kontaktų. Labai patiko pamatyti, kiek alkoholio vartoja lenkai „Zubrowka“ festivalyje ir pasistaipyti fotografų blyksčių spinduliuose „Bermuda shots“ Vokietijoje. Lietuvoje didžiausią įspūdį paliko „Kino pavasaris“ bei „Scanorama“.
– „Youtube“ radau tavo interneto kamera 2000 metais kurtą filmuką „Dragons fury II“. Papasakok jo istoriją ir kaip filmukas atsidūrė televizijoje? Turint galvoje, jog kameros kokybė nebuvo per geriausia.
„Dragons fury II“ – vienas iš pirmųjų mano darbų. Mes jį nusiuntėme į tuo metu labai populiarią TV laidą „Telepica“. Jį ne tik parodė per televiziją, bet ir pakvietė mus suvaidinti nynzes viename iš laidos epizodų. Mums tai buvo didelis įvertinimas nepaisant to, kad nynzėms teko dėvėti laidos rėmėjo „Wilson“ baltas kepurėles.
– Praėjusiais metais muzikantams GeraiGerai ir Kami sukūrei muzikinį video klipą, pilną jūros vaizdų, japonų kovos menų su kardais… Kaip vystėsi šis bendradarbiavimas? Ar esi patenkintas galutiniu rezultatu ir planuoji kurti daugiau muzikinių video klipų?
Su Viliumi (GeraiGerai) esame pažįstami iš seniau ir jau kurį laiką galvojome kažką sukurti kartu. Jo idėja panaudoti kendo kovotojus man labai patiko, esu didelis japonų samurajų filmų ir šiaip muzikinių klipų gerbėjas. Tikrai planuoju juos kurti ir toliau.
– Jūsų naujausias kūrinys – filmukas „Pyst“. Gali plačiau pakomentuoti jo atsiradimą ir pagrindinę idėją?
Su vienu draugu nusprendėme sukurti linksmą filmuką, kuris taip pat pareklamuotų jo internetinį lombardą. Įkvėpimas atėjo iš filmo „Zero II“ scenos su Selu ir Mindaugu Papinigiu. Labai džiaugiuosi, kad pavyko pasikviesti suvaidinti Mindaugą ir mūsų darbe, labai šaunus žmogus bei talentingas aktorius.
– Esi ne tik kino kūrėjas, bet ir aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo veikėjas. Papasakok plačiau, ką esi savo mieste organizavęs meno srityje.
Su kolegomis Algirdu ir Tomu prieš daug metų kūrėme video žurnalą apie Klaipėdos alternatyviąją kultūrą „Klaipedos alternatyvusis kanalas“. Buvo daug įdomių akimirkų filmuojant, ypač kalbinant skustagalvius skinus.
Alternatyvi subkultūra – Skinai (KAK 003) from KAK on Vimeo.
Buvusioje Vydūno mokykloje Klaipėdos senamiestyje įkūrėme kultūrinę įstaigą-loftą „Mokykla“. Aš jau nedalyvauju šioje veikloje, bet labai džiaugiuosi, kad ši iniciatyva vis dar gyvuoja. Norėtųsi, jog miesto valdžia labiau palaikytų tokias iniciatyvas.
– Kinas Klaipėdoje apeinant komercinius Akropolių kino teatrus. Kas įdomaus vyksta?
Kol kas vyksmas labai kuklus, apsiriboja Parodų rūmuose ir kitur buitinėmis sąlygomis rodomais filmais. Visgi labai greitai viskas turėtų pasikeisti, jau yra įrengta nedidelė, bet rimta kino salė rudenį atsidarysiančiame Kultūros fabrike. Labai džiaugiuosi ir laukiu atidarymo.
– Ir pabaigai – standartinis klausimas. Kokie tavo kūrybiniai ateities planai?
Ir toliau kurti filmus ir, savaime aišku, palaikyti visas kino iniciatyvas mano mylimojoje gimtojoje Klaipėdoje.
