fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai, Veiksmo filmai

„Svetimšalis“: senas šuo – nauji triukai (apžvalga)

Kadras iš filmo „Svetimšalis“

Holivudo režisierius Martinas Campbellas nėra vienas iš tų režisierių, kurie išsiskiria savo išskirtiniu, atpažįstamu filmų braižu ar giliomis temų analizėmis. Tai amatininkas, bet ne autorius. Tačiau šis režisierius tikrai sugeba prikelti pamirštas kino žvaigždes ir temas naujam gyvenimui. Tai jam pavyko ne kartą: 1998-aisis į ekraną po keliasdešimties metų vėl ištraukė kaukėtąjį Zorro; du kartus „perkrovė“ Bondo filmų franšizę (1995-aisias su Pierce`u Brosnanu ir 2006-aisias su Danieliu Craigu); ar 2010-aisas, po septynerių metų pertraukos, į aktorystę grąžino skandalingąjį Melą Gibsoną. Naujame režisieriaus filme „Svetimšalis“ (The Foreigner, 2017) reinkarnaciją patiria Honkongo veiksmo filmų legenda – Jackie Chanas.

Nors žodis „legenda“ kalbant apie filmus dažnai yra švaistomas į kairę ir į dešinę, tačiau šeštą dešimtmetį kino versle besisukančiam Jackie Chanui jis tikrai tinka. Savo žymiausiais Honkongo filmais („Girtas meistras“, „Dievo šarvai“, „Policijos istorija“) ir jų Holivudiškais atitikmenimis („Piko valanda“, „Smokingas“) aktorius sukūrė išskirtinį aktorinį braižą, kurio centre – meistriškos rytų kovų menų scenos, atmieštos gausia doze humoro, ironijos ir slapstick stiliaus komedijos. Paties aktoriaus atliekami nutrūktgalviški triukai savu laiku Holivude atrodė itin šviežiai bei stipriai prisidėjo prie vaidinimo kūnu (body acting) populiarinimo ir sulaukė savo pasekėjų kitų Holivudo žvaigždžių pavidalu (Tomas Cruise`as savo veiksmo scenomis nevalingai primena Jackie Chaną).

Tačiau žiūrovas, besitikintis „Svetimšalyje“ pamatyti daug šypseną spaudžiančių juokelių ar Jackie Chano vizitine kortele tapusių inovatyvių visokių aplinkos rakandų (kopėčių, kėdžių, kibirų) panaudojimo choreografiškai grakščiose kovos scenose, gali nusivilti. To filme nėra. Nusivylimą galima suprasti – būtent tuo Jackie Chanas maitino pasaulį paskutinius penkis dešimtmečius. Bet kai aktoriaus personažas filme jau pajuokiamas ir nuvertinamas kaip negrėsmingas dėl savo amžiaus (filme Jackie Chanas vaidina 61-erių metų amžiaus kinų restorano Londone savininką), o jį vaidinantis aktorius yra dar senesnis (balandį Jacki Chan‘ui sukako 63-eji), pats metas pasakyti „stop“ ir pabandyti ką nors pakeisti senoje formulėje. Deja, seną šunį sunku priversti rodyti naujus triukus. Šį kartą jam pavyksta.

Kadras iš filmo „Svetimšalis“

Pats „Svetimšalio“ siužetas, kurio centre atsiduria pagyvenusio vyriškio Kvano (Jackie Chan), praradusio savo vienintelę likusią šeimos dalį (dukterį) teroristų išpuolio metu, keršto kova siekiant sunaikinti visus susijusius su jos mirtimi nestebina. Veik tokiais pačiais žodžiais galėtume apibūdinti filmų frančizės „Taken“ su Liamu Neesonu, kurią Holivudos išsunkė iki paskutinio galimo skatiko, filmų siužetus. Su šios filmų franšizės veiksmu labiausiai ir prašosi palyginamas naujas Jackie Chano amplua. „Svetimšalio“ kovos scenos – tai ne Honkongo kumščių baletas, jos žiaurios, tiesmukos ir kruvinos. Kopėčias ir šluotkočius čia taip pat pakeičia šautuvai ir grėsmingi šaltieji ginklai. Nenuostabu, jog JAV filmas gavo vieną aukščiausių amžiaus cenzo reitingų – „R“, tad užjūrio žiūrovams iki 17 metų reikia suaugusiųjų palydos, Lietuvoje jį be palydos galima žiūrėti ir trylikamečiams. Tačiau „Svetimšalio“ siužetas – ne vien žiaurios veiksmo scenos, ne ką mažesnę vietą jame užima ir žodžiai.

O žodžiais filme daugiausiai svaidosi buvęs Airijos Respublikonų Armijos (IRA), kuri ir siejama su Jackie Chano personažo dukterį filme pasiglemžusiu teroristiniu aktu, kovotojas, dabar įtakingas Šiaurės Airijos politikas Lijamas (akt. Pierce Brosnan). Būtent jo gyvenimą gerokai apkartina kerštui pasiruošęs Kvanas. Tačiau Lijamas taip pat tiksliai nežino, kas įvykdė išpuolį. Pierce‘o Brosnano personažas atsiduria skirtingų jėgų susikirtimo epicentre – iš vienos pusės jį persekioja nekaltai atrodantis, tačiau itin pavojingas kinas senukas („Aš noriu žudikų vardų!“), iš kitos jį spaudžia Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos („Surask mums teroristus!“), iš trečios – jam pavaldūs, tačiau jo galia vis labiau abejojantys buvę IRA nariai („Nepraskysk, negalime išduoti saviškių!“). Tam, jog išlaikytum šiltą politiko vietelę, reikia sėkmingai išlaviruoti tarp visų šių jėgų.

Kadras iš filmo „Svetimšalis“

Nors filmas iš pažiūros atrodo kaip Jackie Chano stiliaus, tačiau Pierce‘o Brosnano personažas ne ką mažiau svarbus ir neretai užgožia Jackie Chaną. Tai ne veiksmo filmas, tai – politinis trileris su nemenkais veiksmo filmų elementais. Tiesa, siužetas apie Šiaurės Airijos teroristus nūnai atrodo šiek tiek pritemptai ir butaforiškai (filmas statytas pagal 1992 metų romaną, kai tema tikrai buvo „karštesnė“), nors ir įsipaišo į šiandienos pasaulyje vyraujančią teroristinių išpuolių baimės atmosferą. Politinė filmo linija ir veiksmo aspektai kartais sunkiai susipina vienas su kitu, tad gali pasirodyti, jog žiūrite du filmus vienu metu. Tačiau bandymas paįvairinti filmo siužetinę liniją tikrai sveikintinas, filmas nepabosta. Siužetinei filmo linijai gerokai pagelbsti stipriausias ir netikėčiausias filmo koziris – vaidyba!

Taip, buvo galima įtarti, jog Pierce Brosnanas moka vaidinti, ir jis filme puikiai tai įrodo. Jo sukurtas airių eksteroristo/diplomato personažas įtikinantis ir ryškus. Tai, veikiausiai, viena geriausių šio aktoriaus rolių jo karjeroje. Tačiau labiausiai stebina Jackie Chanas. Taip, jo sukurtas vaidmuo vargiai pretenduotų į „Oskaro“ statulėlę už geriausią vaidybą, tačiau aktorius sukurtas nusivylusio, viską praradusio, keršto atnašautojo portretas taip skiriasi nuo visų lig šiol matytų aktoriaus rolių, jog tikrai įsimins filmo žiūrovams. Tai, be abejonės, dramatiškiausias šio aktoriaus vaidmuo, sukurtas anglų kalba. Sudėjus tai su stipriomis ir grubiomis veiksmo scenomis (taip, Jackie Chanas visus triukus vis dar atlieka pats), turime kažką naujo kino legendos filmografijoje.

Nors „Svetimšalis“ pasižymi tik pusėtina muzika ir kinematografija, o filmo siužetas nėra itin įtikinantis, tačiau keli originalūs siužetiniai sprendimai bei, svarbiausia, netikėti aktoriniai senų kino vilkų atradimai padaro jį visai įdomiu kino kūriniu tiems, kuriems norisi šalto ir kruvino politinio-veiksmo trilerio. Na, o laukiantieji dar vienos „Piko valandos“ dalies turės jos dar palaukti, beje, ne taip ir ilgai.

Filmo anonsas:

Komentarai