fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai

„Taip gimė žvaigždė“. Tiksliau, dvi (apžvalga)

Kadras iš filmo „Taip gimė žvaigždė“

Skepsis. Toks pirmas jausmas, apimantis daugumą, pagalvojusių apie „Taip gimė žvaigždė“ (A Star is Born, 2018), paprasčiau pristatomą kaip „filmas su Lady Gaga“. Galima suprasti. Lady Gaga asocijuojasi su grandiozine popkultūra, kupina blizgučių, riksmo ir dirbtinumo. Gerbėjai taip pat pridurtų – ir su drąsa, buvimu savimi, stipriomis emocijomis, įkvėpimu. Bradley Cooperis (režisierius, pagrindinio vaidmens atlikėjas ir scenarijaus bendraautorius) „Taip gimė žvaigždė“ natas sudėlioja tik iš pastarųjų epitetų, todėl labiausiai į filmą norisi pakviesti skeptikus.

Juosta prasideda B. Cooperio vaidinamo muzikanto Džeksono koncertu ir afterparčio paieškomis. Džeksonas užsuka į barą, ten pamato dainuojančią Elę, susižavi jos talentu, galiausiai abu vienas kitą įsimyli ir kartu kuria muziką. Gražiai pabaigai trukdo Džeko alkoholizmas ir sunkios vaikystės patirtys, Alės nepasitikėjimas savimi, bei nuoširdų talentą užgniaužianti muzikos industrija. Kitaip tariant, istorija girdėta. Iš tikro, tai jau ketvirtoji jos versija. Ankstesnės žvaigždės gimė 1937, 1954 ir 1976-aisiais. Jose švietė legendinės Judy Garland ir Barbra Streisand. B. Cooperis sudirigavo taip, jog, Lady Gaga norisi lyginti su šioms aktorėms.

Po filmo premjeros Venecijos kino festivalyje ir ilgai netilusių ovacijų pasklido žinia, jog Lady Gagos vaidyba verta „Oskaro“. Venecijoje karšta ir drėgna – tokioje terpėje daug kas sklinda, taip pat ir perkaitusios nuomonės. Įspūdžiai dėl Gagos vaidmens yra kiek paveikti neįprastumo faktoriaus, transformacijos. Vietoje mėsos suknelės susiduriame su paprastu, natūraliu vaidmeniu. Nepaisant to, liaupsėms pritariu. Lady Gaga – jokiu būdu ne Meryl Streep, tačiau jos personažas gyvas, suprantamas, jį norisi palaikyti. Ne tokia ir lengva užduotis vaidinant filme, kuris užprogramuotas perdėtam sentimentalumui ir emocijoms.

Kadras iš filmo „Taip gimė žvaigždė“

Įspūdingesnis už Lady Gagą, tiesa, yra pats Cooperis. Devyndarbis aktorius visuomet pasižymėjo puikia vaidyba, tačiau „Taip gimė žvaigždė“ yra jo, kaip režisieriaus, debiutinis darbas. B. Cooperis nuvalo Lady Gagai makiažą (ir tiesiogine prasme filme), skausmingose scenose neparodo per daug, o koncertinėse leidžia žiūrovams pasijausti stovinčiais šalia atlikėjų ant scenos. Kai skauda santūriam Džeksonui – skauda ir mums. Kai Elė kviečiama ant scenos – laikome kumščius, kad tik jai pasisektų.

Na, ir dainos, žinoma. Filmai apie muziką privalo turėti stiprų garso takelį. Pagrindinis hitas „Shallow“ jau karaliauja „Youtube“ topuose, nors pati savaime baladė nėra įspūdinga. Bet jos norisi klausyti žiūrint į Lady Gagą ir B. Cooperį. Taip nutinka su kiekvienos dainos atlikimu. Grojant/dainuojant tik vienam veikėjui, atmosfera ir susidomėjimas laikosi ties riba; dainuojant duetui – viskas atgyja ir suskamba.

Kadras iš filmo „Taip gimė žvaigždė“

Visa tai veikia dėl B. Cooperio režisūros ir natūralumo, buvimo veiksme akcentavimo. Pačia stipriausia scena karūnuočiau vieną pirmųjų. Džeksonas įžengia į drag (vertėjai nutarė išversti, jog transvestitų, bet tebūnie) barą, į maskaradą, kuriame atrodo apsinuoginęs ir paprastas. Susidūrę su Ele jie atrodo tarsi priešingybės, tačiau B. Cooperis nemistifikuoja pirmojo pasimatymo, veikiau atvirkščiai – prideda keistos ir kvailos kasdienybės akimirkų (neprofesionalia ir blizgučiais apipuošta gitara spontaniškai pagrota daina; šaldytų žirnelių maišas ant sumuštos rankos), kurios labai gerai nuteikia ir paruošia žiūrovą filmo peržiūrai.

Tai ar filmas be minusų? Ne, žinoma, galima prie daug ko prisikabinti. Filmo tempas netolygus, scenarijus pašlubuoja – ypač antroje filmo pusėje; pasitaikius ne viena klišių kupina eilutė. Nuogirdomis reikia praleisti ir siužeto logikos spragas: kaip Elė galėjo dainuoti prieš pusę paros sukurtą dainą, kurios aranžuotės nebuvo girdėjusi anksčiau? Šis klausimas man kirbėjo iki dainos priedainio, o toliau jau B. Cooperis įtraukia į filmo visatą ir turėtos žemiškos abejonės tampa nebesvarbios. „Taip gimė žvaigždė“ stiprybės slypi šiam filmui svarbiausiuose aspektuose – vaidyboje, pagrindinių veikėjų santykyje (chemistry), išjaustose muzikos atlikimo scenose. Įtikinantis, pažiūrėkite.

Filmo anonsas:

Komentarai

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.