fbpx
1 Rekomenduojame, Filmų apžvalgos, Kreivės

Tarp skirtingų skonių – tikros emocijos, erotinės fantazijos ir kalbančios morkos: 2024 m. „Kreivių“ filmų programa

Kadras iš filmo „Vaikinai vandenyje“

Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ šiemet vyks jau 11-tą kartą. Po solidaus įdirbio ir patirties festivalio programa, nors kasmet vis kitokia, savyje atrado nusistovėjusių elementų: tarp įvairių renginių „stambiausia“ išlieka programa, kurią sudaro keli naujų trumpametražių filmų blokai („Trumpikės“) bei keletas senesnių ilgametražių. „Trumpikių“ blokai galimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms ir tai labai svarbu: vienos jums gali labai patikti, kai dėl kitų – gal net linktumėte išeiti iš salės.

„Trumpikes“ sudaro trys blokai, iš viso – keturiolika įvairios trukmės (nuo 12 iki 40 minučių) filmų. Empatiškiausiu žvilgsniu pasižymi, o taip pat ir žiūrovams draugiškiausias (įprasčiausias) galėtų būti „Per arti“ filmų blokas. Visoms šioms trumpikėms būdingas svarus tarpusavio santykių dėmuo ir netikėtumas, susiduriant savo išgyvenimais, kai atrodo, kad viskas sunkiausia jau praeity.

Įžanginiame ir ilgiausiame iš trumpametražių „Vaikinai vandenyje“ (Les garçons dans l’eau, 2013) pasakojama apie transvaikiną Oskarą, vasarai su draugais atvykusį į savo senelių namą nedideliame miestelyje. Oskaras patenkintas savo vyriškumu, smagiai leidžia laiką cisvaikinų kompanijoje ir susilaukia vietinių merginų dėmesio, tačiau į jo akiratį netikėtai pakliūva Malo – vietinis transvaikinas. Oskaras įsižiūri Malo, tačiau pats pradeda dygėtis savo jausmais: sėkmingai priėmęs savo vyriškumą ir kitų matomas kaip tradicinis vyras, Oskaras nenori, kad jam patiktų vaikinas.

Kadras iš filmo „Gyvenimas Kanadoje“

Panašiai ir kitame filme – itin komiškame „Gyvenimas Kanadoje“ (La vie au Canada, 2023), kurio herojė Sara į tėvo gimtadienį atsiveža savo partnerės dukrą: Sara priima save, o aplinka – ją, tačiau idiliškas Saros gyvenimas pasirodo esąs ne visai toks, o jos demonai slypi kitur. Apie savotiškus demonus (deja, daugiau detalių atskleisti negaliu) yra ir „Naktinė treniruotė“ (Antrenamentul de Noapte, 2023), o „Locho mirtis“ (Śmierć frajera, 2024) pristato homofobiško lenko Dawido jausmus, kai jo artimiausi bičiuliai neonaciai skatina jį atsižadėti gėjaus brolio. Nors pastarasis filmas nepasižymi stipria dramaturgija, blokas „Per Arti“ gali pasiūlyti įdomių ir jautrių istorijų.

Tuo tarpu likę du blokai gali patikti ne visiems žiūrovams. Blokas „Čiužinys“ daugiausiai kalba apie socialines problemas, atskirtį, imigrantus, nepritapimą, sunkumus išgyventi didmiestyje.

Šias problemas gražiai iliustruoja ir taip pat įdomiai, gerai sukurpta istorine linija pasižymi juostos „Čiužinys“ (Queen Size, 2023) – apie Šarli ir jos pažintį su darbo netekusia ir čiužinį jai parduodančia Marina bei „Sruogelės“ (Las mechitas, 2023) – apie Urį, dalyvaujantį ilgai lauktame queer reive, tačiau vis tiek besijaučiantį vienišą. Pakankamai gražią, ramią istoriją su elegantiškai nufilmuota erotine scena siūlo pasižiūrėti portugalų režisieriai su „Žuvėdros skrodžia dangų“ (As Gaivotas Cortam o Céu, 2023).

Kadras iš filmo „Čiužinys“

Likę du bloko filmai – „Kaip čia nuostabu“ (Du Bist So Wunderbar, 2023) ir „Balandžiai miršta, kai miestas dega“ (Τα περιστέρια αρρωσταίνουν, όταν η πόλη φλέγεται, 2023) – siūlo pakankamai įdomias istorijas apie atskirtį bei pasimetimą dideliame mieste. Vis tik drįsčiau teigti, kad juostose, ypač „Kaip čia nuostabu“, balansuojama ties pornografijos riba – tai nebūtinai blogai, tačiau prieš einant į seansą reikėtų žinoti, jog sekso scenos yra atviros ir pasižymi, sakykime, stambiais planais.

Trečiasis blokas „Grybai“ linksta į psichodelinius grybus, pasižymėdamas netikėčiausia raiška ir forma iš visų trijų blokų. Čia rasite ir keistų meditacinių elementų, ir absurdo komedijos, žaidimo su archyvu, dokumentais, medija ir žiūrovų suvokimu. „Senelėmamatetasesuokatė“ (Grandmamauntsistercat, 2024) pasiskolina archyvinius, propagandinius kadrus ir sumontuoja nesamo vaiko pasakojimą apie šeimą ir moteriškumą; panašiai ir „Getty abortai“ (Getty Abortions, 2023), stebinantys nedidele žiūrovų apgavyste bei klausiantys, kaip formuojami abortų temos atvaizdai medijose. „Plėšikės“ (Die Räuberinnen, 2023) taip pat žaidžia su įprastų tikėtinumo (šiuo atvejų – lyties rolių) apraiška ir pasakoja apie tris transmoteris, bandančias apsimesti vyrais, imituoti jų balsus, eisena, o galiausiai – įkūnyti (ir gal nė nevaidinti?) plėšikus ir įvykdyti nusikaltimą.

„Grybuose“ taip pat yra turbūt linksmiausias ir labiausiai beprotiškas programos filmas „Karotika“ (Carrotica, 2024) – šią stop kadro animaciją apibūdinti sunku, tačiau tarp visų kalbančių, flirtuojančių morkų, paaugliškų fantazijų ir gėdingų susidūrimų tarp motinos ir sūnaus, „Karotika“ nuostabiai suderina linksmybę ir švelnią, paliečiančią istoriją. Gal tik paskutinysis programos filmas „Grybai“ (Funghi Boost, 2023) savo keistame eksperimente persistengia ir be reikalo nuvinguriuoja į stambiu planu rodomus lytinius organus (gal šio teksto autorė sensta, bet tai atrodė neskoninga ir nebūtina).

Kadras iš filmo „Senelėmamatetasesuokatė“

Be konkursinės „Trumpikių“ programos „Kreivės“ kviečia į „Monstrų“ programą, kurioje pristatomi penki siaubo filmai: klasikiniai „Gražuolė ir pabaisa“ (La Belle et la Bête, 1946) (šio išvysti jau nebegalėsite, jis buvo rodytas vasarą „Patiltėje“) bei „Frankenšteino nuotaka“ (Bride of Frankenstein, 1935), erotinė aštuntojo dešimtmečio siaubo juosta „Vampyros Lesbos“ (Das Mal des Vampirs, 1971), prieš keletą metų „Kino pavasaryje“ rodytas „Pavyzdingas elgesys“ (As Boas Maneiras, 2017) bei gana neseniai Kanų auksinę palmės šakelę laimėjusi „Titanė“ (Titane, 2021). Taip pat atskirai rodomas filmas „Out“ (2024), o dar prieš festivalį kartu su kino festivaliu „Pirmoji banga“ buvo parodytas Carlo Theodoro Dreyerio „Michaelis“ (Michael, 1924).

Šalia filmų festivalyje vyks specialūs renginiai: Laimos Stasiulionytės paroda „Įsišaknijimai“ bei pasirodymai ir skaitymai „Kreivi skaitymai + Vaivorykštės miuziklas“, Sasha Wilde pasirodymas bei vakarėlis „K/reivas. Monstrai“ (pastarieji du taip pat yra programos „Monstrai“ dalis).

„Kreivės“ vyksta rugsėjo 13-16 d. Vilniuje. Konkursinės programos filmai rodomi kino centre „Skalvija“ ir erdvėje SODAS 2123, Vitebsko g. 21. Pasibaigus festivaliui – „išgirsti“ erdvėje rugsėjo 19 d. ir 26 d. 16.00–19.00 val. galima aplankyti parodą „Įsišaknijimai“, o rugsėjo 26 d. „Mo“ muziejuje pamatyti dokumentinį filmą „Fėjų sodas“ (Fairy Garden, 2023).

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas

Komentarai
Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.