fbpx
Kino industrija, Naujienos

Tarptautinė kino platinimo agentūra atrado antrus namus lietuvoje

PRODIUSERIS vs. PARDAVIMŲ AGENTAS. Tarptautinių kino pardavimų sėkmės formulė

Spalio 12-13 dienomis įvyko asociacijos AVAKA organizuojami tarptautiniai mokymai kino industrijos atstovams „PRODIUSERIS vs. PARDAVIMŲ AGENTAS. Tarptautinių kino pardavimų sėkmės formulė“, kuriuose lietuvių kino kūrėjai bei prodiuseriai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su tiesioginėmis kino platinimo subtilybėmis bei galimybėmis. Tai jau trečius metus asociacijos AVAKA organizuojami mokymai „KITA KŪRYBOS PUSĖ“ TV ir kino kūrėjams. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Kultūros ministerija.  

Apie vykusius mokymus bei tarptautinės kino platinimo agentūros Film Republic padalinio atidarymą Lietuvoje kalbiname mokymų lektorius Julek Kedzierski ir Xavier Henry-Rashid.

Kaip vertinate mokymus su Lietuvos kino industrijos atstovais? Ką ypatingo pastebėjote?

Julek Kedzierski: Tikėjomės, kad dvi dienas truksiančiuose mokymuose iki pabaigos išliks tik keletas žmonių, tačiau mūsų nuogąstavimai nepasiteisino. Džiaugiamės, kad mokymuose galėjome išlaikyti pusiausvyrą tarp patyrusių prodiuserių bei pradedančiųjų filmų kūrėjų.

Kaip vertinate Lietuvos kino industriją: nuo filmo gamybos iki pardavimų.

Xavier Henry-Rashid: Lietuviški filmai dar turi nueiti ilgą kelią, kad patektų į tarptautinę rinką. Palyginus su kitais pasaulio šalių filmų finansavimo šaltiniais, Lietuvoje skiriamas gana mažas finansavimas filmo gamybai.  

Julek Kedzierski: Besivystančioje Lietuvos kino industrijoje yra 2 ar 3 pagrindiniai gerai dirbantys kino prodiuseriai bei kylantys jaunieji prodiuseriai, kuriems tik trūksta gero finansavimo.

PRODIUSERIS vs. PARDAVIMŲ AGENTAS. Tarptautinių kino pardavimų sėkmės formulė mokymai

Su kokiais lietuvių kino projektais teko dirbti?

Julek Kedzierski: Dirbome su lietuvių prodiuserio Luko Trimonio prodiusuotu filmu „Stebuklas/Miracle“ (rež. Eglė Vertelytė). „Mannheim Meeting Place“ festivalyje padėjome jiems rasti tarptautinių partnerių, kas prisidėjo prie projekto tarptautinės sėkmės.

Su kokiais filmais Jums patinka dirbti labiausiai? Kokių dažniausiai atsisakote?

Xavier Henry-Rashid: Dirbame su skirtingų žanrų “art house” vaidybiniais filmais, orientuojamės į pradedančius kūrėjus bei moterų rengiamus kelių sudedamųjų žanrų kino projektus, todėl sunku apibrėžti tik konkrečius žanrus. Galime sakyti, kad orientuojamės į įdomiausią, ne teatralinio tipo, mažų ir vidutinio biudžetų filmų rinką.    

Julek Kedzierski: Dirbu su kino festivalio „IFF Manheim Heidelberg“ koprodukcijos renginiu. Orientuojamės į pradedančius prodiuserius, kurių filmai yra tinkami tarptautinei rinkai. Smagu, kad galiu prisidėti prie potencialių partnerių kino projektų įgyvendinimo.  

MMP, kaip biudžetinė institucija, beveik niekada neatmeta projektų – tai priklauso nuo prodiuserių (ar būsimų prodiuserių), kurie sprendžia, ar nutraukti su mumis kontaktą. Mes stengiamės kurti ryšius, kurie yra palaikomi net ir po 5, 6, 7 metus ir pasibaigus projektui.  

Bet mes stengiamės vengti scenarijaus autorių, režisierių, prodiuserių projektų, kuriuose prodiuserio vaidmuo yra tik “duokit pinigų” ir kurie yra įsitikinę, kad tik jie žino, kaip įvykdyti jų projektą geriausiai. Mes teikiame pirmenybę darbui su prodiuseriais, kurie nori kelti savo profesinę prodiuserio kompetenciją.

Planuojate atidaryti „Film Republic“ padalinį Lietuvoje. Ar orientuositės į Lietuvos/Baltijos šalių kino rinką?

Xvier Henry-Rashid: Antrąjį savo biurą atsidarome Vilniuje. Čia bus vykdomos interneto išteklių reikalaujančios paslaugos, nes skaitmeninės informacijos koordinavimas tampa viena iš prioritetinių veiklų, kuri Londono kainomis tiesiog būtų 10 kartų aukštesnė nei Lietuvoje.   Mūsų pasirinkimas buvo tarp Varšuvos ir Vilniaus, ir pasirinkome Vilnių dėl puikios infrastruktūros, greito interneto ir atstumų tarp miesto centro iki oro uosto.

 Dėl Baltijos šalių rinkos, tai tik į ją mes negalime orientuotis, dėl jos nedidelio dydžio. Mums labai svarbios vakarų Europos, Šiaurės Amerikos rinkos. O taip pat ir greitai besiplečiančios Brazilijos ar Kinijos rinkos.

Ir pabaigai, penki patarimai norint sudaryti gerą kino pardavimo sutartį. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

  Xavier Henry-Rashid:

1) Pasidrykite filmo pardavimų planą. Jei tarptautinėje rinkoje Jūsų filmo vertė yra 40 tūkst., stenkitės, kad išlaidos būtų kuo mažesnės. Geriau dirbkite su įmonėmis pagal Jūsų galimybes, o ne su didžiausiomis kompanijomis.

2) Būkite lankstūs. Yra apie 200 skirtingų kompanijų, kurios dirba su skirtingais metodais. Nebūtinai tradicinis kino pardavimų metodas yra geriausias.

3) Atkreipkite dėmesį į išlaidas: žinokite realias filmo galimybes.

4) Atlikite namų darbus: raskite geriausią ir labiausiai tinkamą partnerį. Kartais prireikia, kas sustiprintų Jūsų tikėjimą.

5) Būkite realistiški: jei Jūsų filmai stebuklingai patenka į pagrindines atrankas, apdovanojimus, džiaukitės tuo, tačiau nepaisant to, būkite realistiški ir atkreipkite dėmesį į filmo vertę tarptautiniu mastu.  

 

AVAKA informacija

 

Komentarai