Šaltinis – cinemaclassico.com
Nors pavojingi plėšrūnai, nuodingi vabzdžiai, pelkėtos vietovės bei nepereinami krūmynai – didžiulis iššūkis bet kuriam režisieriui ir filmavimo grupei, paslaptingas džiunglių pasaulis visais laikais vienodai masino kino kūrėjus. Kol didžiuosiuose ekranuose dar rodoma, apie garsiausią džiunglių berniuką pasakojanti, „Džiunglių knyga“, prisiminkime kitas juostas, kurių centre atsiduria ar netgi atskiru filmo herojumi tampa džiunglės.
- „Fickaraldas“ (Fitzcarraldo), 1982 m., rež. Werner Herzog
Interviu serijos su kino kūrėjais autoriaus, Paulo Cronino, sudarytoje knygoje „Herzog on Herzog“ Werneris Herzogas pabrėžia: „Džiunglės – mūsų svajonių, mūsų stipriausių emocijų, mūsų baimių išsipildymas. Tai ne vien vieta, veikiau dvasinė būsena.“ Praėjus lygiai dešimtmečiui po istorinės-filosofinės sakmės „Agirė, Dievo rūstybė“ (Aguirre, the Wrath of God, 1972) filmavimų, vokiečių režisierius nusprendė vėl grįžti čia ir sukurti įspūdingą džiunglių fantaziją „Fickaraldas“. Nors juostoje „Fickaraldas“ girdime, kad džiunglės pilnos fantomų, apgaulės, haliucinacijų bei demonų, todėl labai svarbu išmokti atskirti realybę nuo vaizduotės vaisių, pats režisierius filmavimo aikštelėje pasitelkęs vaizduotę stengėsi sukurti savitą realybę, kurioje įmanoma viskas. Netgi laivo pernešimas per kalną į kitą Amazonės intaką.
- „Misija“ (The Mission), 1986 m., rež. Roland Joffé
Apie XVIII amžiuje Pietų Amerikoje vykusias jėzuitų misijas pasakojantis Rolando Joffé filmas įsimena dėl jame iškeltų socialinių bei religinių klausimų, pasiaukojančios Jeremy Ironso ir Roberto De Niro vaidybos, nuostabaus Ennio Morricone garso takelio bei įspūdingos gamtos, įamžintos Chriso Mengeso. Stačios uolos, riaumojantys kriokliai, vingiuotos upės, lianomis apaugę medžiai bei neištirtos džiunglės sukuria žiūrovams visiškai nepakartojamo reginio įspūdį.
- „Tropikų karštinė“ (Sud pralad / Tropical Malady), 2004 m., rež. Apichatpong Weerasethakul
Tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo filmai neįsivaizduojami be saulės, urvų ir, žinoma, džiunglių. Jo vaizduojamuose džiunglėse galima sutikti tigrų, šamanų, vaiduoklių bei kalbančių beždžionių. Pasak „Tropikų karštinėje“ pasakojamos Tailando legendos, vieną naktį į skirtingus gyvūnus galėjęs persikūnyti šamanas buvo nužudytas medžiotojo. Nuo tada jo dvasia naktimis persikūnija į tigrą ir medžioja į džiungles atklydusius keliautojus. Dviejų vaikinų meilė tokia didelė, kad vienam pavirtus į tigrą, kitas priverstas pasirinkti – pačiam persikelti į kitą būseną ar išlaisvinti draugo sielą.
- „King Kongas“ (King Kong), 1933 m., rež. Merian C. Cooper, Ernest B. Schoedsack
Filmuodamas pirmąjį filmą apie King Kongą, Merianas C. Cooperis neturėjo galimybės naudotis XXI amžiuje įprastomis kompiuterinėmis technologijomis, negalėjo pasigirti šiuolaikiniams Holivudo filmams būdingu filmo biudžetu ir net nebuvo išvažiavęs į džiungles, o filmo scenos buvo filmuojamos Kalifornijoje. Nepaisant to, titaniškos pastangos bei begalinis atsidavimas projektui pavertė Merianą C. Cooperį „ketvirtojo dešimtmečio Werneriu Herzogu“. Beje, režisierius teigė, kad vieną garsiausių personažų kino istorijoje tiesiog susapnavo.
- „Moskitų pakrantė“ (The Mosquito Coast), 1986 m., rež. Peter Weir
Paprašytas įvardyti mėgstamiausią filmą, kuriame teko vaidinti, Harrisonas Fordas visada prisimena Peterio Weiro „Moskitų pakrantę“. Apsėstas svajonės su savo šeima išvykti į džiungles, tolyn nuo bet kokių civilizacijos apraiškų, jo personažas net nepastebi, kad žmona jo bijo, o vaikai pradeda nekęsti.
- „Mirtis sode“ (La mort en ce jardin / Death in the Garden), 1956 m., rež. Luis Buñuel
Šioje, regis, mažiausiai siurrealistiškoje, Luiso Buñuelio juostoje džiunglės simbolizuoja šių laikų pasaulį, kuriame žmonės, režisieriaus akimis, yra priversti nuolat kovoti dėl savo išlikimo.
- „Gorilos rūke: Dianos Fossey istorija“ (Gorillas in the Mist: The Story of Dian Fossey), 1988 m., rež. Michael Apted
Diana Fossey – drąsi, nepaprastai ištverminga mokslininkė, praleidusi Ruandos džiunglėse 18 metų. Besiruošdama garsios mokslininkės vaidmeniui, Sigourney Weaver prireikė ne tik susipažinti su draustinio apsaugos problemomis, išmokti gyventi džiunglėse, bet ir pačiai užmegzti kontaktą su gorilomis.
