Šaltinis – filmmakeriq.com
Kai pliaupia lietus, vėjas laužo skėčius, batai mirksta, o dangaus spalva neperžengia daugybės pilkos spalvos atspalvių spektro, norėtųsi ne tik vakarus, bet ir dienas leisti jaukiai susirangius po storu pledu. Pageidautina su mylimu žmogumi. Arba geru filmu. Arba ir vienu ir kitu.
Ko gero, būtų sunku atrasti filmą, kuris bent kažkiek nėra apie meilę. Kartais pačios gražiausios meilės istorijos yra tos, kuriose žodis „myliu“ net ir neištariamas. Kartais herojai gyvena kartu ilgai ir laimingai. Kartais jie pradanda vienas kitą. Kartais atranda iš naujo. O kokios kinematografinės meilės istorijos jus įkvepia labiausiai?
- „Kasablanka“ (Casablanca), 1942 m., rež. Michael Curtiz
Meilė, karas, išdavystė, pareiga, ištikimybė. Humphrey Bogartas ir Ingrid Bergman. Įsimintini dialogai. Dooley Wilsonas, dainuojantis nepamirštamą Hermano Hupfeldo dainą „As Time Goes By“. Štai ir turime vieną gražiausių visų laikų meilės istorijų.
- „Anglas ligonis“ (The English Patient), 1996 m., rež. Anthony Minghella
Ir vėl – meilė, karas, pareiga, ištikimybė, išdavystė. Ralphas Fiennesas, Juliette Binoche, Willemas Dafoe, Kristin Scott Thomas. Dykuma, karštis, saulė ir užburianti dviejų žmonių trauka. „Gali apalpti, aš tave sugausiu“, – pažadėjo jis. Ir ji apalpo.
- „Medisono grafystės tiltai“ (The Bridges of Madison County), 1995 m., rež. Clint Eastwood
Robertas (Clintas Eastwoodas) – nepriklausomas, pasaulį išmaišęs fotografas. Francesca (Meryl Streep) – provincijos namų šeimininkė. Tai, kad jie susitiko – absoliutus, netikėtas atsitiktinumas. Istorija, prasidėjusi draugišku pašnekesiu ir šalta arbata, virsta nepaprastai subtiliais gestais ir įtaigiomis emocijomis perteikta meilės istorija.
- „Aš esu meilė“ (I Am Love / Io sono l’amore), 2009 m., rež. Luca Guadagnino
Šio filmo nebūtų galima pavadinti dviejų žmonių meilės istorija. Tačiau jis yra apie meilę. Ema (Tilda Swinton) – elegantiška rusų kilmės moteris. Ji – tobula turtingo vyro žmona, atsidavusi motina, puiki šeimininkė. Visgi nuo pat pradžių jaučiame, jog ji savo pačios šeimoje yra svetima. Po nepriekaištingai santūriu paviršiumi pulsuoja meilės, aistros ir gyvenimo geismas.
- „Pasiklydę vertime“ (Lost in Translation), 2003 m., rež. Sofia Coppola
Ar tai buvo meilė? Tikrai taip. Tikrai ne. Gal. Sofia Coppola užčiuopė tą trapų ir žodžiams nepasiduodantį bendrystės jausmą, kuris gali gimti tarp dviejų vienišų ir šiek tiek pasimetusių žmonių.
- „Prieš saulėtekį“ (Before Sunrise), 1995 m., rež. Richard Linklater
Ką darai, jei keliaudamas traukiniu sutinki nepažįstamąjį, su kuriuo akimirksniu pajunti bendrumą? Žinoma, išlipi tarpinėje stotelėje, tyrinėji nepažįstamą miestą, juokiesi, kalbiesi ir vaikštai visą naktį. Ir, galbūt, pradedi vieną gražiausių ir ilgiausių kino meilės istorijų.
- „Jausmų galia“ (Eternal Sunshine of the Spotless Mind), 2004 m., rež. Michel Gondry
Turbūt kiekvienas, kada nors mylėjęs, turi skaudžių prisiminimų, kuriuos silpnumo akimirką norėtų užmiršti. Bet kiek iš mūsų sutiktų realiai pasinaudoti tokia galimybe?
