Šaltinis – clockworkbrothers.com
Tos dvi kikenančios merginos – garbės žodis, žinau, kad jos juokiasi iš manęs! Šis automobilis jau dešimt minučių važiuoja man iš paskos… Mano kaimynai vagia iš mano pašto dėžutės laiškus…
Ech, sunkus tų paranojikų gyvenimas. Aplinkui – vieni sąmokslai, niekšybės ir apgavystės. Niekas nėra taip, kaip atrodo. Kita vertus, sakoma, jei esi paranojikas, tai dar nereiškia, jog tavęs iš tiesų niekas neseka.
Šįkart paklaidžiokime po šiek tiek liguistos sąmonės labirintus. O gal visai ji ne liguista? Gal kažkas išties rezga painų apgaulės voratinklį?
1. „Pokalbis“ (The Conversation), 1974 m., rež. Francis Ford Coppola
Kai nuolat pažeidinėji kitų žmonių privatumą, turbūt nenuostabu, jog ir pats imi niekuo nepasitikėti. Hario darbas – kitų žmonių šnipinėjimas, jų pokalbių klausymasis ir įrašinėjimas. Vojaristiškas, slogus filmas, įviliojantis žiūrovą į keistą vienatvės, kaltės ir įtarimų pasaulį.
2. „Rozmari kūdikis“ (Rosemary’s Baby), 1968 m., rež. Roman Polanski
https://www.youtube.com/watch?v=PewtQsgN5uo
Visų Šventųjų naktis jau praėjo, tačiau geram siaubo filmui laiko visada atsiras. Pažiūrėję jį turbūt nebenorėsite bičiuliautis su kaimynais, ką jau kalbėti apie jų pagamintų šokoladinių suflė ragavimą.
3. „Slėptuvė“ (Take Shelter), 2011 m., rež. Jeff Nichols
Apokaliptinių vizijų, o gal tiesiog beprotybės priepuolių kamuojamas vyras pamažu ima vis sunkiau suvokti, kur baigiasi jo neracionalios baimės ir kur prasideda tikras pavojus. Realybės pojūčiui slystant iš rankų jo santykiai su šeima komplikuojasi, vyras praranda darbą ir savikontrolę. Nerimo ir nepaaiškinamos baimės persmelkta atmosfera išlaikoma iki pat filmo galo.
4. „Paslėpta“ (Cache), 2006 m., rež. Michael Haneke
https://www.youtube.com/watch?v=lS4VVUYsK44
Patogus ir ramus dviejų aukštesniosios klasės intelektualų poros gyvenimas sudrumsčiamas neįprastų įvykių. Netikėtai jie ima gauti vaizdajuostes, kuriose iš pažiūros atrodo nieko ypatingo neužfiksuota. Tačiau kodėl kas nors turėtų filmuoti ir siųsti jiems jų namų vaizdus? Ar tai šantažas, grasinimas, priminimas, pokštas? Atmosfera tampa vis slogesnė, o pagrindiniam veikėjui Džordžui tenka atsigręžti į save patį ir atsakyti sau į kai kuriuos itin nemalonius klausimus.
5. „Pi“, 1998 m., rež. Darren Aronofsky
Maksas yra įtarus, paranojiškas, haliucinacijų kamuojamas paranojikas. Tačiau jis ir genialus matematikas. Maksas tiki, jog matematika yra visatos kalba ir net gamtą galima suprasti skaičiais. Modeliai ir dėsningumai yra visur ir jei kas nors pajėgs juos suvokti, galės prognozuoti ir suvokti viską, kad kas tai ir būtų, Dievo vardas ar akcijų rinkos pokyčiai.
6. „Dabar nežiūrėk“ (Don’t Look Now), 1973 m., rež. Nicolas Roeg
Vaiko netekusi pora atvyksta į Veneciją. Ruduo. Atrodo, net jauti į kaulus besismelkiančią drėgmę. Gedulas, baimė, viltis, paslaptingos žmogžudystės, pranašystės, susipynę identitetai, nuspėti likimai kuria slogią, šiek tiek siurrealistišką filmo atmosferą. Iki pat galo nežinai kuo paskliauti, kas teisus, kur realybė, o kur įsiaudrinusios vaizduotės pasekmė. Intriguojanti detalė – šiame filme galime išvysti viena gražiausių visoje kino istorijoje laikoma meilės scenų. Netikėta?
7. „Pamirštas greitkelis“ (Lost Highway), 1997 m., David Lynch
Dar vienas filmas, kuriame pora ima gauti nerimą keliančias vaizdajuostes. Jose taip pat užfiksuoti poros namai ir net jie patys, miegantys savo pačių lovoje. Baimė ir nerimas persmelkia jų realybę. Na, o toliau prasideda lynčiškas chaosas.
