fbpx
Geri filmai, Topai

Top 7. Skyrybos

Kadras iš filmo „Išsiskyrimas“, Šaltinis - jonathanlack.com
Kadras iš filmo „Išsiskyrimas“, Šaltinis - jonathanlack.com
Kadras iš filmo „Išsiskyrimas“
Šaltinis – jonathanlack.com

Šį kartą pristatome „KINFO“ Top 7 filmus apie skyrybas. Tai skaitytojos Giedrės pasiūlymas. Ačiū jai! O dabar pasižvalgykime, ką kinas mums turi pasiūlyti šia skaudžia, gyvenimą dažniausiai keičiančia ir tikrai kinematografiška tema.

1. „Moterys“ (The Women), 2008 m., rež. Diane English

Topą pradedame filmu, kurį pasiūlė Giedrė: „Labai gera terapija besiskiriančioms. Žiūrėjau 11 kartų, padėjo.“ Juostoje pasakojama apie Merę, kuri gyvena gražiai, gražiame name, su gražiu vyru ir durka. Atsiranda dar viena graži moteris. Čia paliečiama ne tik skyrybų, bet ir moterų draugystės tema. Žiūrėkite, laikykitės ir atsiminkite, kad „ir tai baigiasi“.

2. „Išsiskyrimas“ (A separation), 2011 m., rež. Asghar Farhadi

Jaudinanti istorija. Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje šis filmas laimėjo „Auksinio lokio“ apdovanojimą. Tai istorija apie sutuoktinius, kurie gyvena Irane. Tai tikrai jaudinanti, atvira istorija apie šeimą, apie tai, kad šeimą sudaro du žmonės. Net ir po santuokos jie netampa vienu kūnu, viena siela, vienu protu. Kiekvienas nori skirtingų dalykų, turi skirtingų svajonių, tikslų ir pareigų. Kartais šie skirtumai gali tapti skyrybų priežastimi. Atsiminkite, kad kalbame apie skyrybas Irane.

3. „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (Scenes from a marriage), 1973 m, rež. Ingmar Bergman

Kas yra skyrybos? Tragedija. Baisu. Liūdna. Na, tokie žodžiai iš karto šauna į galvą. Bet dažniausiai skyrybos nesisieja su žodžiu „pabaiga“. Juk tai ilgai besitęsiantis procesas. Ir nebūtinai tai tęsiasi teismuose, dar yra širdis, atsiminimai… Šiame filme ir kalbama apie tai, kad santykiai skyrybomis dar nesibaigia.

4. „Kramer prieš Kramerį“ (Kramer vs. Kramer), 1979 m., rež. Robert Benton

Klasikinės skyrybos: moteris, vyras ir tarp jų atsidūręs vaikas. Teismas. Skausmas. Mokymasis iš naujo: gyventi vienam, prižiūrėti, mylėti vaiką ir jo neskaudinti bei padaryti taip, kad tų skyrybų nei nesimatytų.

5. „Valgyk, melskis, mylėk“ (Eat Pray Love), 2010 m., rež. Ryan Murphy

Labai spalvingas, kinematografiškas, įkvepiantis, šiltas filmas apie moterį, kuri bėga nuo nelaimingos santuokos į savo asmenybės paieškas. Po skausmingų skyrybų su sutuoktiniu ji sutinka žavingą, dvasingą jaunuolį, tačiau euforija trunka neilgai…. Norėdama susivokti savyje ir nedrįsdama galutinai nutraukti ryšio su paskutiniu partneriu, moteris leidžiasi į dvasinę kelionę po pasaulį. Italijoje ji išmoksta mėgautis maistu, Indijoje – tikėti, o Indonezijoje – ir vėl mylėti. Tad, moterys, susisukime į šiltus pledus, pasiimkime šiltos arbatos ar taurę raudono vyno ir mėgaukimės: filmu, savimi ir gyvenimu.

6. „Metų laikai“ (Climates), 2006 m., rež. Nuri Bilge Ceylan

Skyrybos ne visada reiškia vien tik dokumentų pasirašymą. Visų pirma skyrybos turi įvykti kažkur… viduje. Šiame fime režisierius pasakoja ir rodo vyro ir moters susvetimėjimą. Juostoje viskas atrodo tarsi paaštrinta: muzika, vaizdai, jausmai. Siūlau būti emociškai šiam filmui pasiruošus. Sėkmės.

7. „Tai… sudėtinga“ (It‘s Complicated), 2010 m., rež. Nancy Meyers

Topą baigsime linksmu filmu. Nes po juodo laikotarpio prašvinta ir saulė, šypsena bei nauja meilė. Arba sena. Atsiminkite, kad mes visi skirtingi, todėl iš filmų pasiimkite tik tai, kas, Jums atrodo, tiks.

Šioje juostoje parodoma, kad skyrybos yra labai ilgas ir emociškai prieštaringas procesas. Juridiškai išsiskirti yra gana paprasta, bet išsiskirti psichologiškai – ne. Iš filmo matyti, kad net ir praėjus 10 metų nuo išsiskyrimo buvę sutuoktiniai vis dar gali jausti vienas kitam sumišusius jausmus…. vedančius į naujai atrastą aistrą ir daugybę kuriozinių situacijų.

Į sąrašą nepatekę filmai: „The War of the Roses“, „Intolerable Cruelty“, „Laws of Attraction“, „What Maisie Knew“.

Kaip visada laukiame Jūsų pasiūlymų el. paštu agne@kinfo.lt

Komentarai

Mėgstu kiną, nes jis man padeda bent akimirkai susikoncentruoti, išnykti iš tikra-netikra pasaulio ir padeda atrasti atsakymus į mano klausimus. O KINFO – erdvė, kurioje galiu dalintis tais atsakymais, kuriuos randu kine. Taip pat čia galiu ir bandau tobulėti ne tik kaip „man patiko – nepatiko“ pliurpėja, bet kaip argumentais ir įmantriomis frazėmis apsikausčiusi kino kritikė. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs, kad filmo ilgis visuomet turi būti tiesiogiai proporcingas šlapimo pūslės ištvermei, o mano tikslas – rašyti tekstus taip, kad net ir labai norintys sisioti, neišbėgtų į tualetą tol, kol nepabaigtų skaityti mano teksto.