fbpx
Kino pavasaris, Pokalbiai

Trumpi interviu su trumpų lietuviškų premjerų režisieriais. I dalis

Režisierius Jonas Trukanas Asm. archyvo nuotrauka
Režisierius Jonas Trukanas
Asm. archyvo nuotrauka

Jonas Trukanas. „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“

Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?

Filmą „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“ prodiusuoja gamybos kompanija „Dansu Films“. Kartu su kompanijos įkūrėja, prodiusere ir scenariste Gabija Siurbyte daug kalbėjomės apie temas, kurias įdomu analizuoti. Per ilgus pokalbius, nusprendėme, kad norime daryti filmą apie seną žmogų ir seno žmogaus problemas. Taip sugalvojome Vilmutę – pensininkę, kurios namuose apsigyveno vaiduoklis. Norėjome į šią temą pažvelgti kitaip. Taip atsirado filmo žanras – siaubo komedija. Filmas turėjo būti ir juokingas, ir baisus, bet turėjo nagrinėti gilesnius dalykus. Drauge su Gabija parašėme scenarijų, o su „Dansu Films“ prodiuserių komanda pradėjome pasiruošimo darbus. Pasiruošimas buvo be galo greitas – filmuoti pasiruošėme per porą savaičių. Svarbiausia filme buvo pagrindinė aktorė. Per atranką pamatęs Vaivą Mainelytę supratau, kad šią rolę gali suvaidinti tik ji. Su ja dirbti buvo privilegiją. Filmą filmavome dvi dienas 2013 metų lapkritį ir dar vieną dieną 2014 metų rugpjūtį.

Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?

Norėjome sukurti labai universalų filmą, kuris būtų įdomus tiek savo tema, tiek forma. Tad taikėme į aukso vidurį – lengvas žanras, bet skaudi tema. Žvelgiami į sudėtingus dalykus pasitelkdami juoką, todėl tikimės, kad filmas bus aktualus ir įdomus absoliučiai visiems žiūrovams ir kiekvienas jį pasižiūrėjęs galės atrasti kažką sau. Vieni – komediją, kiti – siaubo filmą, o treti – seno žmogaus dramą.

Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?

Artimiausias tikslas pristatyti filmą „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“ ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovams. Bandome patekti į įvairius festivalius. Taip, Lietuvos kino centras (labai didelis ačiū Jiems), parėmė mano ir „Dansu Films“ komediją apie superherojų, gelbėjantį Vilniaus Troleibusų parką nuo bankroto, „Žmogus-Vielabraukis“. Juostą planuojame filmuoti šių metų vasarą. Taip pat kažkur toli horizonte plaukioja mintis kurti pilnametražį filmą.

Režisierius Linas Ryškus Asm. archyvo nuotrauka
Režisierius Linas Ryškus
Asm. archyvo nuotrauka

Linas Ryškus. „Sigutė“

Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?

Filmo idėja kilo susitikus su Sigute jų namuose (draugauju su Herkum Kunčiumi – jos vyru). Ji papasakojo, kad jau daug metų važinėja po miestelius ir dainuoja darželinukams, mokinukams, seneliams ir dar būtinai po to žaidžia stalo tenisą, jei tik yra galimybė. Ir visa tai – nuvažiavus daugybę kilometrų autobusais, traukiniais, sudainavus kelis koncertus! Neįtikėtina energija ir entuziazmas. Taigi aš su ja praleidau vieną jos gastrolių dieną ir nuvargau vien būdamas šalia. Po to ir kilo idėja sukurti filmą.

Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?

Skirtas netipiniam žiūrovui, kuriam įdomu tokios specifines, „ne topinės“ istorijos apie žmogų, kuris pasiaukodamas „veža“ gyvą muziką į provinciją.

Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?

Nufilmuoti vaidybinį filmą. Istorijų yra keletas. Jos sunkios. Viena iš jų svarstoma komisijos – drama pagal tikrus įvykius: normalus, sveikas vyras dar ryte lipdęs senį besmegenį su žmona ir dviem vaikais, vakare ją nužudo savo vaikų akivaizdoje, suduodamas daugybę smūgių peiliu. Filme aiškinamasi, kas su žmonėmis įvyksta, kad jie gali šitaip pasielgti? Kas vyksta po to mūsų galvose? Kaip mes į tai reaguojame? Kas atsitinka su nusikaltėliu, kai jis suvokia, ką padaręs? Ar galima po tokio nusikaltimo grįžti į gyvenimą?

Režisierius Andrius Lekavičius Asm. archyvo nuotrauka
Režisierius Andrius Lekavičius
Asm. archyvo nuotrauka

Andrius Lekavičius. „42“

Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?

Eksperimentinis filmas „42“ buvo nufilmuotas per „Danske Bank Vilniaus maratoną“ praėjusių metų rugsėjį.

Idėja filmuoti maratono finišą slowmotion technologija kilo prieš kelerius metus pačiam jį bėgant. Maniau, kad žmonės, įveikę maratoną, patiria tam tikrą nušvitimą ir norėjau užfiksuoti, kokias istorijas pasakoja bėgikų veidai po 42-jų valios ir pastangų kilometrų.

Kai kojos, veriamos raumenų skausmo, sustoja, veide atsispindi neįtikėtinas emocijų mišinys: palaima, ramybė, išsekimas, džiaugsmas. Mažiausiai tuo metu norisi kalbėti, todėl filmas istoriją pasakoja tik vaizdu – vieno bėgiko veidą keičia kitas. Sakoma, kad vaizdas iškalbingesnis nei tūkstantis žodžių. Bet tas momentas, kai kertamas finišas, paprasta akimi gali būti nepastebėtas, nes trunka labai trumpai.

Man tai labai asmeniškas filmas. Sakoma, kad ruošdamasis maratonui žmogus pasikeičia. Galiu pridurti, kad filmuodamas maratoną taip pat pasikeiti. Tikiuosi, kad bent dalelę šių pokyčių pajus ir filmo žiūrovai.

Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?

„42“ vadinu vaizdo ir garso kompozicija, todėl filmas patiks vaizdo ir garso estetiką mėgstantiems žiūrovams.

Taip pat filmas turėtų patikti žiūrovams, mėgstantiems netikėtas istorijas. Nes net ir tokioje netikėtoje vietoje kaip maratono finišo linija įvyksta stebuklas – per kelias sekundes žmonių veidai sugeba papasakoti savo istorijas. Daugiausiai pasako žmogaus akys, bet reikia stebėti visumą, pokyčius veide ir laikysenoje.

Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?

Artimiausiuose planuose vaidybinis trumpametražis filmas ir keli dokumentiniai projektai.

Režisierius Ignas Meilūnas Asm. archyvo nuotrauka
Režisierius Ignas Meilūnas
Asm. archyvo nuotrauka

Ignas Meilūnas. „Miškas“

Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?

Filmo idėja gimė mąstant apie animaciją netradicinėse erdvėse.

„Iškėlus“ ją už biuro darbo stalo ir belangės studijos ribų gimė pasaka apie miško magiją, kurioje naktį šviečiantys sutvėrimai klaidžioja miške. Jie yra animuojami stop-kadro technika. Miškas tapo mūsų animacijos studija, kurioje praleidome apie 60 naktų. Teko ir slėptis nuo uodų, ir animuoti įsilipus į medžio viršūnę, ir filmuojant sulaukti pirmo šerkšno.

Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?

Filmas skirtas visiems, besižavintiems animacija ir išsaugojusiems meilę pasakoms.

Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?

Jau turiu porą naujo animacinio filmo scenarijaus idėjų. Apie jį kalbėti dar anksti. Iki pat premjeros didžiąją savo laiko dalį skyriau „Miškui“.

Filmus galėsite pamatyti festivalio metu:
kovo 21, Šeštadienis 13:45-15:21 Forum Cinemas Vingis, S06, Vilnius
kovo 25, Trečiadienis 21:45-23:21 Pasaka, MS, Vilnius
kovo 28, Šeštadienis 15:00-16:36 Forum Cinemas Vingis, S12, Vilnius

Komentarai