Kai 2016 metais pasirodė „Vajana“ (rež. John Musker ir Ron Clements), tai buvo tikras šviežio oro gūsis animacijos pasaulyje. Šis filmas sugebėjo padaryti viską teisingai – pradedant papasakojant įtraukiančią ir pamokančią pagrindinio personažo kelionę bei nepakartojamą kovą su filmo blogiuku ir baigiant patraukliomis dainomis ir teisingu kultūros įvairovių demonstravimu ekrane.
Dėl pastarojo aspekto niekada nenustosiu stebėtis, kodėl Holivudui taip sunku išmokti pamoką, kad žiūrovai nenori šiandieniniame Niujorke randamos kultūrų bei rasių įvairovės matyti senovės Skandinavijos, Prancūzijos ar Anglijos aplinkoje, bet trokštą pamatyti autentiškų kultūrų reprezentaciją (ką puikiai įiliustruoja „Koko“ (2017; rež. Lee Unkrich), „Mulan“ (1998; Barry Cook ir Tony Bancroft) ir, žinoma, „Vajana“ filmai. Bet grįžkime prie „Vajanos 2“ (rež. David Derrick Jr., Jason Hand, ir Dana Ledoux Mille).
Sunku rasti tinkamus žodžius, kurie leistų greitai ir tiksliai išreikšti nusivylimą šiuo tęsiniu. Jei pirmame filme Vajana turi aiškius tikslus, išties įspūdingą blogiuką ir, žinoma, aiškiai įvardintas pasekmes, jei jai nepavyks pasiekti savo tikslo. Šioje dalyje nematome nieko panašaus. Nieko.
Bet prieš pradedant vardinti viską, kas šiame filme yra blogai, pirmiausiai trumpai apie pačią istoriją. Tik iškart noriu perspėti, kad jei planuojate žiūrėti šį filmą ir mėginti juo mėgautis, geriau toliau teksto neskaitykite.
Vajana filmo pradžioje yra savimi pasitikinti keliautoja, kuri nori rasti kitas gentis. Kodėl? Tikriausiai, nes jai norisi naujų pašnekovų. Tačiau tai tik spėjimas, kadangi viskas, kas mums (žiūrovams) yra parodoma, tai – laimingas ir jau tūkstantį metų izoliacijoje sėkmingai egzistuojantis kaimas, kuris išnyks, jei Vajana neras kitų žmonių. Vieną dieną ją aplanko jos protėvio vizija – jis jai praneša, kad ji privalo rasti savo bendruomenės gimtąją salą Motufetu ir tik tada pavyks sujungti kitas gentis. Vajana nieko nelaukdama pasiima didžiausią salos laivą, įkalba su savimi keliauti dar tris jos gentainius ir patraukia ieškoti jų mitinės tėvynės.
Tačiau ši kelionė nėra paprasta. Norėčiau pasakyti, kad kelyje pasitaikiusios kliūtys įveikiamos tik dėl jos bendrakeleivių, bet tai nebūtų tiesa. Taip pat norėčiau pasakyti, kad pakeliui Vajana pasikečia ar išmoksta kažkokių svarbių gyvenimo pamokų, bet be vieno banalaus patarimo (kuris buvo akivaizdžiai pasakytas, kad herojė netikėtai pagalvotų apie sprendimą finalinėje kovoje) Vajanos kelionė nei kiek nepakeičia. Taip, Vajana susiduria su sunkumais, bet jei juos visus praleistume, istorija iš esmės nei kiek nepasikeistų.
Tikriausiai pikčiausia buvo dėl filmo pabaigos. Joje Vajana ir kompanija pagaliau sutinka filmo blogiuką – Nalo, audrų dievą. Jis yra toks blankus ir neįdomus, kad net sunku jį aprašyti. Dėl kažkokių priežasčių šis blogiukas nusprendė ne tik saugoti salą nuo visų žmonių, bet ir ją dar paskandinti. Filme pateikiama priežastis – noras, kad žmonės nustotų keliauti tarp salų, bet….
Bet kodėl audrų dievui šios kelionės trukdo? Kažkas praeityje jį įžeidė? Žmonės nustojo jam melstis? Panašu, kad kino kūrėjams tai yra nesvarbi detalė – svarbiausia, kad tas dievas yra gamtos stichija. Kitaip sakant, toks pats, kaip ir praeitame (daug geresniame) filme. Būtina pridurti, kad šis dievas svarbią salą saugo paleisdamas kelis lėtai judančius tornadus ir niekada nepataikydamas su žaibais į vienoje valtyje plaukiančius žmones. Taigi, išties baisus, motyvuotas ir pavojingas blogiukas.
Momentas, kuris mane nuvylė labiausiai – Mauio bandymas iškelti paskandintą salą. Jo metu Nalo jį pradeda talžyti žaibais ir sekundę atrodo, kad šio filmo kūrėjai mėgins parodyti žiūrovams, kad kai kurie gyvenimo pasirinkimai yra verti pasiaukojimo. Tačiau viltis, kad filme bus pamėginta pavaizduoti svarbią pamoką jauniesiems žiūrovams, tetruko tik sekundę – visai netrukus visi stovėjo laimingi ir net apdovanoti už tai, kad nieko neišmoko, nieko nepaaukojo ir niekuo nerizikavo.
Dar noriu paminėti filmo struktūros problemas. Žiūrint jį niekaip negalėjau nustoti manyti, kad „Vajana 2“ atrodo labiau kaip sulipdytas serialas nei vientisas kino kūrinys. Po filmo internete nutariau paieškoti informacijos ir išties – šis filmas prasidėjo kaip serialas „Disney+“ platformoje, bet (labai tikėtiną, kad po ypač nesėkmingų finansinių metų) „Disnėjaus“ valdžia nusprendė, jog geriau viską sujungti į tokį Frankeišteino monstrą ir paleisti į kino sales.
Turimi finansiniai duomenys rodo, kad šis jų sprendimas buvo ne toks jau ir kvailas. Bent jau ta prasme, kad šis nusivylimas tikriausiai bus vienas pelningiausių pastarųjų metų „Disnėjaus“ animacinių filmų.
Galiausiai apie kitus veikėjus ekrane. Galima būtų manyti, kad jei tai būtų buvęs serialas, Vajanos bendražygių personažai būtų labiau išvystyti, tačiau šiame filme jie niekada netapo niekuo daugiau nei stereotipinės archetipų karikatūros – niurgzlys senis, perdėtai mitologiją dievinantis moksliukas ir beprotiškai protinga laivų inžinierė mergina.
Nuoširdžiai neatsimenu nei vienos vietos filme, kur be jų Vajana nebūtų sugebėjus judėti pirmyn, todėl spėju, kad kuriant serialą buvo nuspręstą mėginti apsieiti be Mauio, o istorijai virtus į kino filmą iš tingėjimo tiesiog nuspręstą viską palikti. Beje, priežastis, kodėl Vajanai reikia tų pakeleivių, – neaišku, kiek truks kelionė. Ir Vajana nukeliauja iki tos salos per (atrodo) tris dienas.
Tikriausiai reikia paminėti ir gerus filmo dalykus. Na, animacija atrodo kokybiškai, o iš tų beprasmiškų Vajanos pakeleivių man labiausiai patiko senis niurzglys, kuris nuolatos skundėsi, kad visiškai nenori būti toje kelionėje. Niekaip galiu pasakyti kodėl, bet žiūrėdamas filmą galėjau lengvai susitapatinti su juo. Hmmmm. Kaip ir viskas.
Reikia pastebėti, kad „Vajana 2“, nepaisant visų mano išvardintų bėdų, vis tiek bus absoliuti komercinė sėkmė dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, žiūrovų meilės pirmam filmui ir antra – vaikų auditorijai beveik nereikia gerų istorijų. Tačiau tai niekaip nepakeis mano nusivylimo.
Istorijos apie nieką, kad ir kokia nuostabia animacija ji būtų pateikta, nesugeba paliesti žiūrovų širdžių. Todėl rekomenduočiau palaukti šio filmo, kai jis pasirodys „Disney+“. Tikėtina, kad nusivylimo jausmas bus mažesnis.