„Kino pavasario“ programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ dalyvaujantis lenkų režisieriaus Marcino Bortkiewicziaus debiutinis ilgametražis filmas „Valpurgijos naktis“ („Walpurgis Night“, 2015) žiūrovą perkelia į septintojo dešimtmečio Šveicariją, kur jaunas prancūzų žurnalistas Robertas atvyksta pas operos solistę žydę Norą paimti interviu. Nespalvota kino juosta atsiskleidžia divos Noros gyvenimas bei sudėtingas judviejų su Robertu ryšys.
Į Lietuvą pristatyti filmo atvykę režisierius Marcinas Bortkiewiczius ir pagrindinė aktorė Malgorzata Zajaczkowska po filmo seanso kino centre „Skalvija“ pasakojo ne tik apie filmo siužetą ir kūrybinius užkulisius, bet ir apie asmeninius tarpusavio santykius bei ryšį su filme vaizduojama istorija.
Režisierių M. Bortkiewicz sukurti filmą įkvėpė lenkės Magdalenos Gauer pastatyta pjesė „Diva“, pasakojanti vienos operos solistės gyvenimą: „Tai buvo monodrama, vienos moters pasirodymas. Spektaklį pamačiau teatre ir tuomet pasakiau M. Gauer, kad tai yra nuostabi tema ir norėčiau ją adaptuoti kine.“ Režisierius sugalvojo filmui sukurti du charakterius ir pasiūlė M. Gauer kartu parašyti scenarijų pagal pjesę.
Kaip teigė režisierius, prieš pradėdamas kurti scenarijų jau žinojo, kad pagrindinį vaidmenį atliks aktorė M. Zajackowska. „Ji visada buvo mano mintyse. Man tai buvo akivaizdu ir aš žinojau, jog tai yra puikus vaidmuo tokiai talentingai aktorei“, – pasakojo jis. Duetas ir ankščiau bendradarbiavo režisieriaus trumpametražiniame filme „Iš ateities“. Nuo to karto tapę gerais draugais, taip pat atskleidė, jog juos sieja ir šeimos ryšys – aktorė yra režisieriaus sūnaus krikšto motina.
Kitą pagrindinį Roberto vaidmenį filme atlikti režisierius pasirinko aktorių Philippe Tłokiński. „Su Phillippe ankščiau nedirbome, aš jį susiradau „Facebook“, kuomet pamačiau jo nuostabų pasirodymą trumpametražiame filme. Aš žinojau, kad jis moka prancūzų ir lenkų kalbas, jis – fantastiškas aktorius, komiškas ir dramatiškas, todėl ir pakviečiau į šį projektą“, – aiškino režisierius.
„Kai Marcinas atsiuntė scenarijų, aš jį atidžiai perskaičiusi pasakiau, jog jaučiuosi, kad Marcinas man davė raktus nuo Porche, tačiau pamiršo, kad aš neturiu vairuotojo teisių, – pasakojo M. Zajackowska apie filmo pradžią, – Rolės buvo išties sunkios, mes tris mėnesius repetavome tam, kad ne tik išmoktume tekstą, bet iš tiesų įsijaustume į vaidmenis.“
Besiruošdama vaidmeniui M. Zajackowska tyrinėjo legendinių operos solisčių charakteristikas, ją asmeniškai įkvėpė diva Marija Kalas: „Kai pasakiau Marcinui, kad mano inspiracija yra Marija Kalas – kadangi ji yra geriausia operos diva – Marcinas sutiko ir pasiūlė atrasti jos biografinę detalę, kurią ji pati norėtų nuslėpti.“ Aktorė atrado, jog įnoringoji operos solistė kadaise išmesta iš Paryžiaus operos teatro už tai, jog fiziškai užpuolė kolegę šiai atsistojus priešais pačią M. Kalas.
Nors filmas yra išgalvota istorija, ji paremta daugelio žmonių patirtimi bei tikrais faktais. Viena pagrindinių filmo temų – holokaustas, todėl istorijos detales, atskleidžiančias tuometinį laikotarpį, stengtasi pateikti kuo autentiškiau. Kūrybinė grupė atidžiai analizavo ir gilinosi į Lodzės geto, Aušvico stovyklos liudininkų ir aukų istorijas bei patirtis. Viena iš filme slypinčių istorijų panaudota iš režisieriaus Romano Polanskio atsiminimų. „Filme Noros pasakota istorija, kuomet vokiečių karininkai įgrūsdavo vaikus į sunkvežimius ir veždavo į koncentracijos stovyklą, yra papasakota Romano Polanskio, kurio tėvas buvo šios situacijos liudininkas“, – filmo detales atskleidė M. Zajackowska.
Holokausto tema buvo ypač svarbi monodramoje „Diva“, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis, kodėl filmo siužete ši tema taip pat viena pagrindinių. „Buvau auginamas šeimoje, kuri turėjo glaudų ryšį su Antruoju pasauliniu karu. Aš užaugau kasdien girdėdamas močiutės prisiminimus apie karą“, – asmeniškumais dalinosi režisierius.
M. Zajackowska pasakojo, jog ji vis dar prisimena Varšuvos griuvėsius po karo, tačiau ją asmeniškai domina skirtingų kartų, ypač jaunosios, požiūris į karą. „Jaunoji karta labiau suinteresuota asmenine vieno žmogaus tragedija, tačiau tai yra labai įdomus priartėjimas prie tų įvykių, kadangi per vieno žmogaus tragediją tu gali suvokti visos tautos tragediją“, – svarstė aktorė.
Apibendrindama vaidmenį filme, M. Zajackowska kalbėjo, jog sunkiausia buvo filmuoti paskutinę filmo sceną, kurios pabaiga nustebino ne vieną žiūrovą: „Per visą repeticijų laiką mes nusprendėme, kaip filmas turėtų baigtis. Kodėl jis pasibaigė taip, kaip pasibaigė? Todėl, nes kitu atveju tai tebūtų filmas apie seną divą ir vaikiną, kuris nori padaryti karjerą“. Aktorė pabrėžė, jog paskutinė filmo scena – tarsi Antikos graikų mitas.
Šiuo metu režisierius M. Bortkiewicz dirba su kitu savo kino projektu, bei svarsto, jog galbūt ir šį kartą bendradarbiaus su aktore M. Zajackowska.
Filmo anonsas:
Parengė Domantė Juknonytė