Festivalio „Scanorama“ archyvas
Tave pasitinka džiazas ir tu ištirpsti muzikoje… Taip galėčiau apibūdinti šį danų režisieriaus Perio Fly filmą „Valsas Monikai“ (Waltz for Monica, 2013), kuriame pasakojama apie legendinę Švedijos dainininkę Moniką Zetterlund. Su šio režisieriaus filmais jau galėjote susipažinti ankstesniuose „Scanoramos“ festivaliuose. Prieš keletą metų buvo parodyti du jo filmai – „Suoliukas“ (2000) ir „Paveldėjimas“ (2003).
Monikos sėkme niekada netikėjo jos tėvai. Ji nuolat sulaukdavo kritikos iš savo konservatyvaus tėvo, kad blogai auklėja dukrą Evą-Leną (Nadja Christiansson). Moteris nuolat blaškėsi tarp muzikos ir šeimos. Po nepasisekusio koncerto Niujorke, nes koncertavo su trimis juodaodžiais muzikantais, Monika sulaukia neigiamos Švedijos laikraščių reakcijos su skandalingomis antraštėmis. Tai sukėlė dar didesnį tėvo pasipiktinimą, tačiau nieko nepaisydama ji ir toliau siekė savo svajonių. Legendinės džiazo atlikėjos Ellos Fitzdžerald paskatinta dainuoti apie savo gyvenimą, Zetterlund savo šalyje padaro perversmą ir pradeda dainuoti švediškai, o ne perdainuoja kitų atliekamas dainas. Per vieną naktį iš nelabai žinomos dainininkės Monika tampa šalies sensacija ir užkariauja klausytojų širdis.
Jeigu esate susipažinę su šios atlikėjos dainomis, nesitikėkite išvysti jos muzikinės karjeros istorijos. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas meilei ir santykiams. Visada norėdavusi būti nepriklausoma nuo vyro, Monika rinkdavosi tokius pat partnerius, kurie, deja, jai daug laimės neatnešdavo. Todėl, kaip suprantate, dramos šiame filme tikrai netrūksta. Blogi santykiai su tėvu ir noras bent kartą sulaukti jo pritarimo, atrodo, žlugdo atlikėją. Kelis kartus filme Monika klausia jo patarimo, tačiau nesulaukia jokio atsakymo, kai jai to labiausiai reikia. Atrodo, net visada ją palaikydavęs kontrabosininkas Sture (Sverrir Gudnason) nebelaukia Monikos meilės ir nusprendžia susituokti su kita moterimi.
Festivalio „Scanorama“ archyvas
Tikriausiai šis filmas jums tikrai primins klasikinę žvaigždės istoriją. Nelaiminga meilė, nesuskaičiuojamas kiekis alkoholio, svaiginanti karjera ir toks pat svaiginantis kritimas žemyn. Viskas sustatoma į tam tikrus rėmus ir taip juosta praranda individualumą. Ta pati istorija, tik kiti jos veikėjai. Tai nesukelia susižavėjimo, ypač kai tai – ne pirmas toks filmas, kurį matai. O jei dar ir pasidomi, pradeda lįsti biografiniai faktai, kurie atrodo nesutampa su dramos siužetu, bet tai tikriausiai netrukdys tiems, kurie nesigilins į pačios atlikėjos gyvenimą.
Tačiau, kad ir kiek pasakyčiau neigiamų dalykų apie „Valsą Monikai“, vis tiek likau jo sužavėta. Tikrai ne dėl siužeto, bet galbūt dėl to, kad jaučiu meilę muzikai ir Švedijai. Dainininkės ir muzikantės Eddos Magnason debiutas atliekant Monikos Zatterlund vaidmenį man paliko malonų įspūdį. Jos pačios atliekamos džiazo legendos dainos dar ir dabar skamba mano galvoje. O kur dar pritrenkiantis moters grožis, sukėlęs asociacijų su kita mano mylima švedų aktore Bibi Andersson, gerai pažįstama iš Ingmaro Bergmano kūrybos.
Muzika – dar vienas žavus šios juostos elementas. Tikrai neteigsiu, kad esu džiazo žinovė ir galiu išvardinti visus žymiausius jo atstovus, tačiau melodija, pasitinkanti nuo pat pradžios, priverčia pajudinti kojas ir rankų pirštais mušti ritmą. Tikriausiai geras garso takelis visada liks mano silpnybe. Todėl, nepaisant kai kurių biografinių neatitikimų ir gan klišinio siužeto pasakojimo, filmas tikrai sužavi savo atmosferą ir muzika, kuri jus dar ilgai lydės išėjus iš kino teatro.
Filmą turėsite galimybę pamatyti festivalio metu:
Lapkričio 15 d., šeštadienis, 18.00 val. „Forum Cinemas Vingis“, 3 salė, Vilnius.
Lapkričio 21 d., penktadienis, 21.00 val. „Forum Cinemas Kaune“, 4 salė, Kaunas
Filmo anonsas: