Mindaugo Česlikausko nuotrauka
Rugsėjo 26˗tą dieną Vilniaus dokumentinių filmų festivalio ir „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuro koordinuojamoje diskusijoje „Televizija ir dokumentika“ buvo pristatyti dokumentinių filmų gamybos ir finansavimo schemų pasikeitimai bendradarbiaujant su visuomeniniu televizijos transliuotoju. Šią informaciją pateikė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) programų direktorius Viktoras Snarskis. Auditorijai jis išsamiai pristatė dokumentinių ir vaidybinių filmų atrankos bei finansavimo schemą, jos pokyčius, nuo šių metų pakeitus LRT finansavimo tvarką. Šias permainas galėsime išvysti jau ir naujajame LRT sezone, kuris prasidės spalio 5 d.
Kino produkcija LRT programose anksčiau sudarė 33 proc. viso tinklelio, transliuojamo 24 val. per dieną, 7 dienas per savaitę. Kitą sezoną LRT Kultūra kanalo transliavimo apimtys priartės prie šių duomenų – jį rodys taip pat 24 val. per parą, kas anksčiau buvo daroma 18 val. Filmų šiame kanale bus transliuojama 15,9 proc. V. Snarskis patvirtino, kad pasikeitė visuomeninio kanalo finansavimo principai, dėl ko tikimasi ir geresnių rezultatų – daugiau įdomesnės ir kokybiškesnės lietuviško kino filmų produkcijos LRT tinklelyje.
Kalbėdamas apie problemas sudarant LRT kaip visuomeninio transliuotojo programą, LRT programų direktorius įvardijo: dažnai besikeičiantį tinklelį (valstybėje visada atsiranda sąlygų, kurios pakeičia programą), ilgalaikių planų nebuvimas, vėlyvas tinklelio sudarymas (vėlai skelbiamas konkursas programų įsigijimui ir dėl to galimai atsirandantys skuboti sprendimai). Jis primena, kad 2008 m. prasidėjus krizei televizijos lėšos staigiai sumažėjo ir tai iš karto palietė kultūros transliavimą tinklelyje. Tačiau diskusijos metu užtikrinta, kad būtent nuo šių metų visa tai galima planuoti tiksliai: „Kiekvienais metais valstybės biudžetas po truputį didėja, todėl atitinkamai planuojamas ir LRT pajamų padidėjimas, kas leis daugiau padėti kinui apskritai, tarp to ir dokumentiniam kinui“, ˗ patikino V. Snarskis.
Sukonkretinęs pokalbį apie dokumentinį kiną, V. Snarskis kaip svarbiausią pokytį įvardijo – kitą sezoną per kanalą LRT Kultūra numatoma transliuoti 2,4 proc. tinklelio grynai dokumentinį kiną: 1,2 proc. lietuviškos ir 1,2 proc. užsienio produkcijos. „Dokumentinių filmų laikas televizijos tinklelyje kasmet auga, o serialų mažėja. Vienas kito sąskaita, kas tik į gera“, ˗ juokauja V. Snarskis.
Mindaugo Česlikausko nuotrauka
Nuo šiol LRT atsiranda daugiau galimybių kaip lygiaverčiams partneriams bendradarbiauti ir finansiškai prisidėti prie įdomios ir būtent dokumentinio kino kūrybos, kas anksčiau buvo daroma tik pasidalinant dalimi sąnaudų, prisidedant paslaugomis, sklaidos ar techninėmis galimybėmis. Tačiau svarbus niuansas čia – kūrėjų aktyvumas: „Mes skelbiame viešus konkursus, kurių dabar bus daugiau ir dažniau, nes kitaip negalime įsigyti ar gaminti filmų, todėl prodiuseriams reikėtų aktyviai juose dalyvauti. Ir ne tik – reikia daugiau bendradarbiauti, ieškoti kelių, „ruošti dirvą konkursams“, dalyvauti aptarinėjant projektus, siūlant savuosius“, ˗ kino prodiuserius skatino V. Snarskis. Jis patvirtino, kad kartais tinklelyje filmas atsiranda tik dėka prodiuserių, kurie aktyviai siūlėsi.
V. Snarskis patikslina, jeigu filmo nespėta pristatyti konkursui, galima ateiti ir pradėti derybas nelaukiant konkurso paskelbimo. V. Snarskis: „Aktyvumas svarbiausia, tada greičiau vyksta konkursai. Garantuoju, kad dabar viskas bus sparčiau – konkursai bus net lapkričio ar gruodžio mėnesį, kas anksčiau nebuvo įmanoma“. LRT programų direktorius pripažįsta, kad konkurso atranka yra sudėtinga ir ji užtrunka, kas nėra gerai programos kūrimui. „Todėl dabar jau turime perspektyvą ir matome labai tikslius dalykus pačioje programoje, turime labai tikslius pavadinimus, finansus, ką tikrai sudėsime šiais metais, šį sezoną, kanale LRT Kultūra“, ˗ geromis žiniomis dalinasi V. Snarskis.
Kuo toliau, tuo labiau koprodukcija bus remiama ir finansiškai, tai bus daroma ir su atskirais prodiuseriais. Filmų pagrindas vis dėlto yra idėjos – naujos ir įdomios idėjos visuomet greitai atranda kelią į pinigus ir į eterį. Kaip pasakoja LRT programų direktorius, kartais numačius ir didesnį biudžetą tenka kino kūrėjais šiek tiek nusivilti – tiek dokumentinio, tiek vaidybinio kino kūrėjai nelabai aktyviai dalyvauja ir teikia paraiškas konkursams. Kūrėjams siūloma daugiau dėmesio kreipti į aktualijas, konkursams pateikti ne tik menines saviraiškas, bet ir stebėti apie ką žmonės kalba ir nori išgirsti. Pasak V. Snarskio, portreto žanras žiūrovui dabar labai priimtinas ir žiūrimas. Jeigu produktas ne tik komisijai, bet ir žiūrovui yra tikrai įdomus, tai jokie valandiniai ar kiti standartai sprendimo nenulemia. Tokiu atveju pateiktam projektui būtų skirta atskira pozicija programoje, kas suteikia daug optimizmo dokumentikos kūrėjams.
Mindaugo Česlikausko nuotrauka
LRT programų direktoriaus V. Snarskio poziciją apie režisierių ir prodiuserių aktyvumą sėkmingais pavyzdžiais patvirtino „HBO Europe“ vykdančioji dokumentinių filmų prodiuserė Hanka Kastelicova, 27 metus dirbusi Slovėnijos visuomeninėje televizijoje. Pasak jos, šalys filmų gamyboje turi bendradarbiauti – kaip tai daro Skandinavijos šalys, Lietuva gali kartu dirbti su bet kuriomis kitomis šalimis. H. Kastelicova teigia, kad mūsų filmai dažnai skiriami pernelyg siauram – vietiniam – kontekstui: „Tiek Slovėnija, tiek Lietuva yra per mažos, kad galėtų kurti filmą tik specifiniam vietiniam žiūrovui. Svarbu kurti filmus, kuriais galime pasidalinti su platesne auditorija“. Dokumentikos kūrėjas neturi užsiskleisti savo šalyje, bet turi žiūrėti plačiau – stebėti, kas vyksta kitose šalyse, ne tik reikalauti, bet būti aktyvus, keliauti po forumus, seminarus…
H. Kastelicova diskusijos su auditorija metu užsimena, kad „HBO Europe“ svarsto apie bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, tarp jų ir Lietuva, bet tokių šansų kol kas labai mažai: „Nereikėtų to laukti, o verčiau daug dirbti, būti atsidavusiam“. Prodiuserė akcentuoja, kad nereikia pamiršti, jog reikia daugiau stengtis, siekti savo tikslų. Kaip filmą padaryti matomą ji įvardija daug galimybių: burti auditoriją, padaryti savo filmus prieinamus, dirbti su rinka, medijomis, ieškoti kažko daugiau. „Kūrėjai dažnai galvoja, kad žiūrovas žino viską, tačiau taip nėra – filmą reikia kurti taip, kad jis būtų suprantamas visiems – ne tik vietiniam, bet ir tarptautiniam žiūrovui. Tikiu, kad filmus reikia kurti žvelgiant į ateitį – apie dabartį, kas vyksta šiandien“, ˗ diskusiją apibendrino H. Kastelicova.
Pokalbiui naujų gairių ir nuorodų, kur rasti aktyvių platformų bendradarbiavimui, dokumentikos kūrėjams suteikė Švedijos prodiuseris Alex Shiriaieff, diskusijos pabaigoje pristatęs dokumentikos kino kūrėjų tinklą „Baltic to Black Sea Documentary Network“ (B2B Doc). Tai nemokamas atviras tinklas, skirtas dokumentikos kūrėjams paremti jų vykdomą dokumentinių filmų koprodukciją skirtingose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Taip pat A. Shiriaieff pristatė naujai pradėjusį veikti „Malik Bendjelloll’s Memory Fund“ fondą (malikfund.org), kuriame prodiuseriai, bendradarbiaudami su partneriais Švedijoje, gali rasti papildomą finansavimą savo filmams.