fbpx
Reportažai, VDFF

VDFF’12 pasibaigė laureatų apdovanojimais ir T. Smulkio filmo premjera

VDFF organizatoriai (iš kairės): D. Kliukoitytė, A. Tavoraitė, A. Zdanavičiūtė,  S.Žalneravičiūtė, V. Levickaitė<br />Foto - Vilija Buivydė
VDFF organizatoriai (iš kairės): D. Kliukoitytė, A. Tavoraitė, A. Zdanavičiūtė,  S.Žalneravičiūtė, V. Levickaitė
Foto – Vilija Buivydė

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau dešimt dienų trukusi dokumentikos šventė baigėsi. Prasidėjusi įspūdinga rusų dokumentinio kino grando Viktoro Kosakovskio retrospektyva, per konkursinę programą pažėrusi maloniai nustebinusių Baltijos šalių naujovių, sulaukusi žiūrovų antplūdžio per pagrindinę programą ir entuziastingo maištingosios bitnikų kartos gerbėjų palaikymo per specialiąją programą. Šventė baigėsi, tačiau jos dovanotos emocijos išliks ilgam, o įtaigūs vaizdai vis suksis ir suksis mintyse… Šių metų festivalio šūkis ,,atpažink save kitame“ buvo parinktas kaip niekad taikliai, nes visi filmai tyrinėjo žmogaus sielos gelmes ir tirpdė nusistovėjusias nuostatas, privertę į kitą įsižiūrėti įdėmiau ir atrasti vienijančių bendrumų. Dar festivalio pradžioje apie tai, kaip kinas griauna sienas tarp žmonių, pristatydamas filmą ,,Trečiadienis 1961.07.19“ kalbėjo ir V. Kosakovskis: Man visada atrodo, kad kinas yra daugiau nei tiesiog kinas, nes jei tu pamatei filmą, tu negali pasakyti, kad jo nematei. Nebegali pasakyti, kad to, ką pamatei, nesupratai“.

1 vietos laureatė G. Žickytė su žiuri nariais J. Ziz ir D. Rode
Foto – Vilija Buivydė

Dešimt dienų kino salių prietemoje vaizdų ištroškusiam žiūrovui prieš akis vėrėsi dar nepažinti horizontai, labai skirtingi realių žmonių portretai ir painūs tikrų įvykių siužetai. Dokumentikos entuziastai turėjo galimybę susitikti su konkursinėje programoje dalyvaujančių filmų režisieriais, nes nemažai jų atvyko pristatyti savo filmų.  V. Kosakovskio kūryba besižavintys dalyvavo jo organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, o savo žinias apie dokumentinį kiną norėję praplėsti – lektorių dr. Frank Thomas Meyer ir Sarah Trévillard paskaitose.

3 vietos laureatas M. Survila (viduryje)
Foto – Vilija Buivydė

VDFF’12 baigėsi vakar festivalio uždarymo ceremonija, kurios  metu tarptautinė žiuri, sudaryta iš dr. Dagmaros Rode (Lenkija), kino režisieriaus Juliaus Ziz (Niujorkas) ir dr. Franko Thomo Meyerio (Vokietija), paskelbė konkursinės programos laureatus:

3 vieta – Mindaugas Survila ir Stebuklų laukas“
(Lietuva, 2011, 62 min.);

2 vieta – Jaan Tootsen ir Naujas pasaulis (Uus maailm“)
(Estija, 2011, 90 min.);

1 vieta – Giedrė Žickytė ir Kaip mes žaidėm revoliuciją“
(Lietuva, 2011, 67 min.).

Džiaugsmingais žiūrovų sveikinimais sutiktiems trims geriausiems Baltijos šalių filmams atiteko Kazickų šeimos fondo piniginės premijos. Na o renginį užbaigė jauno lietuvių režisierius Tomo Smulkio labai asmeniškas 20 minučių trukmės dokumentinis pasakojimas „Rojaus beieškant“ . Filme pasakojama apie T. Smulkio siekį susitikti ir dirbti su švedų režisieriumi Rojumi Andersonu, kuriuo jis nuoširdžiai žavisi. ,,Kad ir kaip bebūtų, linkiu visada tikėti ir ieškoti savojo rojaus“, – šiais savo žodžiais  T. Smulkis pakviečia žiūrovus kartu keliauti į Stokholmą ir užbaigti festivalį rojaus paieškomis.

 

Komentarai