VDFF archyvas
„Miręs poetas nerašo.“ Tokia paprasta tiesa. Todėl reikalingas išlikimo metodas, kuris leis išgyventi kančią. Su kančia reikia susigyventi, ją reikia išgyventi, joje reikia būti, tada galėsi rašyti. Apie tai yra Michelio Houellebecqo esė „Išlikti gyvam“ (1991) ir pagal ją sukurtas filmas tuo pačiu pavadinimu – „Išlikimo metodas“ (To Stay Alive: A Method, 2016).
Režisierius Erikas Lieshoutas šiuo savo filmu sujungė dvi ryškias asmenybes – Prancūzijos bestselerių autorių Michelį Houellebecqą ir pankroko dievaitį Iggy Popą. Šiedu yra vienas kito gerbėjai. 16-metis Michelis Houellebecqas ant savo sienų kabino savo dievuko Iggy Popo plakatus, o Iggy Popas perskaitęs šio rašytojo esė jautė – tai apie jį. Tai buvo pirmas jų susitikimas ir jie kaip du drovūs berniukai negalėjo pratarti vienas kitam nė žodžio. Todėl filme „Išlikimo metodas“ Iggy Popo ir rašytojo įkūnyto charakterio Vincento dialogas buvo surežisuotas. Tai savitas, šiek tiek liūdnas ir juoduoju humoru dvelkiantis pokalbis, įkūnijantis viso filmo dvasią.
„Išlikimo metodas“ – filmas apie menininkus ir juos užvaldžiusią depresiją. Kiekvienas personažas unikalus, su savomis tamsiomis patirtimis. Kiekvienas jų – asmenybė, kurios istorija skleidžiasi prieš operatoriaus kamerą. Filmas neperteikia itin stiprių išorinių emocijų (išskyrus galbūt, kai Žeromui bažnyčioje pradeda riedėti ašaros, pasakojant apie savo skyrybas ir jį užpuolusią paranoją). Emocijos atsiskleidžia per jų kuklius pasakojimus ir, žinoma, labiausiai per jų kūrybą.
Šių menininkų pasakojimai yra įvilkti į iš esė pasiskolintą formą – filmas padalintas į keturias dalis, kaip ir Michelio Houellebecqo esė, kurios tarsi išveda strategiją, kaip išlikti gyvam. Visą tai apvelkama į išorinį rūbą – Iggy Popas skaito ištraukas iš esė, o šios ištraukos yra vizualizuojamos.
VDFF archyvas
Tad „Išlikimo metode“ susijungia dokumentikos žanras su vaidybinio kino intarpais. Tai kuria savitą atmosferą. Todėl šis kino kūrinys tampa menine kančios išraiška – tarsi tai būtų pačių kūrėjų išsisakymas, o galbūt pačios visuomenės atspindys. Galbūt visi esame kūrėjai, kurie išgyvena kančią, ir šis filmas yra visos žmonijos kūrybinė raiška.
Nepaprastai žavi filmo estetika, kameros darbas, kuri seka veikėjus ir iš esmės juos atskleidžia. Šviesos ir šešėlių žaidimas atskleidžia paslėptas menininkų emocijas. O visą tai vainikuoja muzika – Iggy Pop atliekama „Open Up And Bleed“, kuri yra Michelio Houellebecqo esė muzikinė išraiška. Tačiau asmeniškiausia akimirka yra Iggy Pop filmui „Išlikimo metodas“ sukurta daina „I Want to go to the Beach“ – paprastas atlikimas išdainuoja menininko esybę, ir visų kitų menininkų esybes.
„Išlikimo metodas“ – tai savotiška eksperimentinė pasaka apie asmenybes. Tam tikra prasme šis filmas neatrodo realus, neatrodo dokumentuojantis tikras gyvenimo istorijas, įvilktas į estetišką meno rūbą, jis atskleidžia, ką reiškia gyventi po mirties (po potencialios mirties, kai beveik mirei, bet visgi ne, ir tada kažkuria prasme viskas tampa nebesvarbu). „Išlikimo metodas“ – puikiai tinka melancholiškai rudeninei nuotaikai.
Filmo anonsas: