Kristinos Sereikaitės nuotrauka
Jau rytoj, balandžio 1 d., Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ organizuojamame Lietuvos kino industrijos vakare, bus atidarytas Vilniaus kino klasteris – modernus filmavimo paviljonas, kuriame ateityje gims kinas, televizijos filmai, reklama ir kiti audiovizualiniai kūriniai. Kitame Vilniaus kino klasterio etape bus įrengta unikali audiovizualinė laboratorija, kuri suteiks galimybę konkuruoti Europos šalių reklamų gamybos rinkoje.
Mažoms ar nišinėms bendrovėms užsienio rinkose lengviau atsiriekti savo pyrago dalį sekasi susibūrus į klasterius – geografiškai artimas kompanijų ir asocijuotų institucijų, susijungusių tam tikrose srityse, grupes, susijusias bendromis technologijomis ir žiniomis. Lietuvoje veikia kiek daugiau nei šimtas klasterių. Daugelis susiję su informacinių ir komunikacinių technologijų, maisto ir gėrimų, mašinų ir prietaisų gamyba. Tačiau klasterių, kurie aktyviai veiktų audiovizualiniame sektoriuje, Lietuvoje trūksta.
Šią nišą bando užpildyti 2010 m. susikūręs Vilniaus kino klasteris (toliau – klasteris). Jį vienija vienuolika narių, kurių pagrindinis tikslas – sukurti ir suteikti pilną audiovizualinės produkcijos paslaugų spektrą bet kokio dydžio projektui bet kuriame jo etape.
Susitikę su Vilniaus kino klasterio vadovu Aidu Akcijonaičiu kalbėjomės apie naujausią klasterio kūrinį – audiovizualinę laboratoriją. Tokią, kokios ne tik Lietuvoje dar nėra, bet ir kokios neturi mūsų kaimynai latviai, estai ir lenkai. Tad, jeigu viskas seksis gerai, turėsime kuo pasigirti, o kaimynai turės ko pavydėti.
Kristinos Sereikaitės nuotrauka
Laboratorija, kurios pavydės mūsų kaimynai
A. Akcijonaitis pasakojo, kad idėja sukurti audiovizualinę laboratoriją buvo brandinta jau seniai. Įkūrus Vilniaus kino klasterį buvo ieškoma tokio produkto, kurio nėra Lietuvoje, ir kad nereikėtų konkuruoti mažoje Lietuvos rinkoje, o taip pat jis galėtų būti įdomus užsieniui. Taip gimė mintis sukurti modernią laboratoriją, kurioje būtų galima užsiimti produktų filmavimu (angl. Table top).
Kitaip sakant, tai, ką matote reklamose, kai produktas, pavyzdžiui, obuolys metamas į orą ir tuo pačiu metu filmuojamas visais rakursais (galimybė kamerai apsisukti 360 laipsnių kampu), vaizdas pritraukiamas, sulėtinamas, pagreitinamas. Toks robotas kainuos daugiau kaip pusę milijono litų.
Viso projekto vertė – daugiau kaip 4 mln. litų, iš kurių dalis finansuojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Laboratorija galės naudotis tiek Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai, tiek ir kino kūrėjai.
„Filmavimas vyksta sulėtintu režimu (2-3 tūkst. kartų). Jeigu tiek kartų sulėtiname vaizdą ir jis dar pritraukiamas (angl. zoom), atsiskleidžia tokie vaizdai, kurių žmogaus akis nepamato. Iš esmės tai viskas, ko negali užfiksuoti mūsų akys. Tai reklamai skirtas produktas, nors galima jį naudoti ir filmuose, tačiau tai atima daug laiko ir brangiai kainuoja. Jeigu norite patraukliai reklamuoti tam tikrą produktą, galime teigti, kad naudojant šias technologijas, tai – reklamos ateitis. Pasaulyje tokie filmavimai vyksta seniai, tačiau Lietuvoje to nebuvo. Pagaliau pribrendome“, – apie projektą pasakojo A. Akcijonaitis.
Vyras patikino, kad Baltijos šalyse tokio tipo audiovizualinių laboratorijų nėra. Klasterio laboratorijos tikslas – tapti Rytų Europos regiono „Table top“ centru. Ja galės naudotis ir Lietuvos įmonės savo reklamuojamiems produktams, tačiau patirtis rodo, kad tai sudarys vos kelis procentus užsakymų, kadangi mūsų šalies įmonėms tokios paslaugų kainos vis dar sunkiai įkandamos.
Kristinos Sereikaitės nuotrauka
Pasiteiravus, ar jau sulaukta bendradarbiavimo galimybių iš užsienio rinkos žaidėjų arba konkrečių užsakymų, A. Akcijonaitis užsiminė, kad šiuo metu tariamasi su partneriais iš Čekijos, o apie konkrečius užsakymus bus galima kalbėti tik tada, kai bus įrengta laboratorija.
Specialistų trūkumas – neatrastos perspektyvos Lietuvai
Jeigu tokios laboratorijos Lietuvoje iki šiol nebuvo, kyla esminis klausimas – ar turėsime specialistų, kurie sugebės joje dirbti?
A. Akcijonaitis nuogąstavo, kad specialistų trūksta ne tik šioje srityje, tačiau ir pačioje kino pramonėje. Pavieniai žmonės dirbo su tokio tipo reklaminiais klipais, turi patirties. Tačiau jų nėra daug, todėl šiuos specialistus reikės „užsiauginti“, t. y. mokyti. Bus rengiami įvairūs seminarai, praktinė veikla, kurių metų atvykę dėstytojai mokys šios srities žinių.
„Šioje srityje daug paslapčių ir mistikos. Pavyzdžiui, muliažai (imitacija). Tie produktai, kuriuos matote reklamose, pavyzdžiui, alus, šokoladas, jie netikri. Tačiau jie turi turėti identiškas savybes, alus turi putoti kaip alus, šokoladas tirpti kaip tikras šokoladas ir panašiai. Visi produktai kuriami bendradarbiaujant su VGTU, įvairiais chemikais, kurie kuria produktus, identiškus tikriesiems. Niekur nėra nurodyta, kaip pagaminti vieną ar kitą produktą, kuris pasižymėtų tikrojo savybėmis, tačiau būtų patrauklus ir estetiškas filmavimams.
Kitas iššūkis – specialieji efektai. Tai specialūs įrenginiai, sukuriantys tam tikrą efektą, pavyzdžiui, vieni išlaiko produktus vietoje, kiti sukioja tam tikru greičiu, purškia vandenį, tam tikru kampu produktus pateikia taip, kad jie atrodytų tikroviškai“, – apie pagrindinius sunkumus kalbėjo pašnekovas.
Kuriant vieną reklaminį klipą įprastai dirbta apie trisdešimt žmonių – režisierius, operatorius, apšvietimo specialistai, pagalbininkai. Jeigu klipas susijęs su maistu, reikalingas „maisto“ stilistas. Jis turi pateikti produktą taip, kad jis atrodytų tikroviškai ir preciziškai. Tokiu specialistų Lietuvoje, pasak A. Akcijonaičio, nėra.
Kokių darbuotojų trūksta?
„Lietuvoje yra keli pavieniai žmonės, kurie darė kažką panašaus. Tačiau dažniausiai tokios srities darbuotojai samdomi iš Čekijos, Lenkijos. Nors Lenkijoje nėra tokios laboratorijos, tačiau jie turi kelis labai patyrusius „maisto“ stilistus“. Jie daro stebuklus su maistu – paruošia, sudėlioja imitacijas, nes juk viskas yra netikra. Reikia sukurti tokią aliuziją, kad viskas atrodytų skaniai, gražiai ir tikroviškai“, – apie neatrastą darbo nišą užsiminė vyras.
Kristinos Sereikaitės nuotrauka
Reikės žmonių, dirbančių su mechanika, elektronika, kurie pagamintų tam tikras dalis filmuojantiems robotams. Tokios specializacijos darbuotojai Lietuvoje neruošiami, tad reikės ieškoti nusimanančių, bandžiusių konstruoti kažką panašaus. Laboratorijoje bus specialiai sukurta vieta, kurioje dirbs mechanikai, inžinieriai, fizikai galės eksperimentuoti ir kurti.
Tokių klipų filmavimas taip pat specifinis, o Lietuvoje operatoriai ruošiami bendrai. A. Akcijonaitis pastebi, kad jeigu būtų sukurta nauja tokio filmavimo grupė, mes, žiūrovai, pajustume ženkliai pagerėjusią reklaminių klipų kokybę, kurie buvo kurti Lietuvoje.
Pasiteiravus, o jeigu atsirastų tokios srities specialistų, kurių iki šiol trūksta šiems filmavimas, ar jie Lietuvoje turėtų darbo?
A. Akcijonaitis patikino, kad jie greitai būtų „išgraibstyti“. Lietuvoje sukuriama apie aštuoniasdešimt klipų, skirtų tam tikriems produktams, bet didžioji dalis šių klipų sukurti specialistų iš Vakarų Europos. Todėl pašnekovas juokauja, kad jeigu turėtume bent vieną iš minėtų specialistų, jis būtų monopolistas.
Vilniaus kino klasterio filmavimo paviljonas bus atidarytas jau balandžio mėnesį, o audiovizualinę laboratoriją žadama įrengti per šiuos metus. Apie pirmuosius laboratorijos darbus, pasak pašnekovo, kalbėti dar anksti, tačiau jis patikino, kad visai realu, kad vasarą jau galėsime pamatyti pirmuosius kūrybos vaisius.
Ko būtų galima tikėtis iš tokios audiovizualinės laboratorijos ir „Table top“ studijos? Atsakymas – apačioje:
Apie Vilniaus kino klasterį daugiau sužinokite čia.
