Nicia Whitaker nuotr.
Spalio 17 d. JAV kino teatrus pasiekė Vilniuje filmuotas filmas „Truth and Treason“. Tikra istorija paremta juosta sostinę pavertė 1940-ųjų Hamburgu, kurio centre – prieš nacistinį režimą kovojantis paauglys Helmutas Hiubeneris. Į Vilnių trumpam sugrįžusi amerikiečių kūrybinė komanda negaili komplimentų nei sostinės lokacijoms, nei kartu dirbusiems šalies profesionalams. O kartu vienbalsiai įspėja – šiuo sudėtingu pasauliui laiku filmo „Truth and Treason“ istorija yra kaip niekad arti žiūrovų.
Filmas žiūrovus nukelia į nacistinę Vokietiją, Hamburgą. Jaunas hitlerjugendo narys slapčia klausosi uždraustų BBC radijo transliacijų, smerkiančių nacių karo mašiną. Įkvėptas šių laidų, Helmutas Hiubeneris įsitikina, kad Hitleris yra ne tautos gelbėtojas, o priešingai – apgavikas. Kai jo draugas išsiunčiamas į koncentracijos stovyklą, Helmutas galutinai apsisprendžia veikti. Naudodamasis stipriausiu savo ginklu – rašytiniu žodžiu – ir prisijungti pakviesdamas du bendraamžius, jis pradeda platinti lankstinukus, atskleidžiančius tikrąjį Hitlerio veidą.
Idėja sukurti filmą apie Helmuto Hiubenerio istoriją režisieriui Matt Whitaker kilo prieš 20 metų, susipažinus su pasipriešinimo grupės nariu Karl-Heinzu Schnibbe. Vis dėlto jautriai ir įkvepiančiai istorijai pasiekti ekranus prireikė laiko.
„Istoriją rašiau daugiau nei 20 metų – pirmieji juodraščiai siekė net 140 puslapių. Per tą laiką daug kas pasikeitė – kai kurios detalės, kai kurie personažai, – tačiau Helmuto istorija, jos virsmas iš nuolankaus režimo pasekėjo į drąsų pasipriešinimo kovotoją, liko tokia pati. Po tiek metų ir bandymų pasidalyti šia istorija su pasauliu matyti ją didžiajame ekrane – siurrealu“, – Vilniaus kino biurui pasakoja režisierius.
„Tai, kas vyksta šiandien – tiek Jungtinėse Valstijose, tiek kitur pasaulyje – autoritarizmo augimas, grėsmė spaudos laisvei… Mūsų pasakojimas – apie šešiolikmetį, kuris užaugo apsuptas propagandos, neturėdamas prieigos prie tiesos. Kai jis pagaliau ją išgirdo, iškart atpažino – ir Gestapas suprato, koks tai didelis pavojus. Tos pačios grėsmės egzistuoja ir šiandien. Lietuva pasirodė tobula vieta šiam filmui kurti – ne tik dėl savo lokacijų, bet ir dėl praeities. Žinant jūsų taikaus pasipriešinimo istoriją, komandos artimųjų gyvenimo pavyzdžius, filmo kūrimo patirtis mums visiems tapo dar prasmingesnė.“
Prodiuseris Russ Kendall atskleidžia, kad pirminė projekto idėja buvo sukurti keturių dalių televizijos serialą. Visgi kūrybinei komandai ir kino platintojams supratus šio kūrinio potencialą, nuspręsta jį perkelti į kino teatrus, o vėliau išleisti ir serialą. Prodiuseris neslepia, kad sugrįžti į Vilnių filmuoti traukė dėl kelių priežasčių.
Luko Šalnos nuotr.
„Į Lietuvą sugrįžtame ne tik dėl jūsų lokacijų, bet ir dėl žmonių. Jūsų kino komanda pasižymi profesionalumu, meistriškumu, noru bendradarbiauti. Jau svarstome, ką galėtume čia filmuoti toliau. Mums filmo kelionė, kūrybinis procesas – ne mažiau svarbūs nei galutinis rezultatas. O kelionė be lietuviškos komandos nebūtų buvusi tokia pati“, – teigia R. Kendall.
Filmas Amerikos žiūrovus pasiekė prieš dvi savaites, ateityje laukia ir premjeros Europoje.
„Prieš premjerą labai džiaugėmės. Ji tapo didžiule švente – keli šimtai žiūrovų salėje buvo filme matomų veikėjų artimieji, giminės. Tai buvo labai jautri akimirka. Dabar nekantraujame, kol filmą pamatys visas pasaulis. Tai nėra amerikiečių ar vokiečių istorija – ji universali, ypač šiais laikais. Daugelis žiūrovų po peržiūros ima permąstyti savo įsitikinimus, dėl kurių būtų pasirengę kovoti“, – pasakoja prodiuseris John Foss.
Luko Šalnos nuotr.
Ekrane – daugybė Vilniaus lokacijų
Filmo kūrybinė komanda prisimena, kad prieš pradedant filmavimus lokacijų paieškos buvo vykdomos daugybėje vietų Rytų ir Vakarų Europoje. Tačiau 1940-ųjų Hamburgą galiausiai atrado Vilniuje. 2024 m. balandžio–liepos mėnesiais vykę filmavimai kėlėsi į įvairias sostinės vietas – ypač dažnai filme matomos senamiesčio gatvės: A. Volano, Šv. Mykolo, Bernardinų, Bokšto, Pasažo skveras, buvusios Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos erdvės Didžiojoje g.
„Filmuoti Vilniuje buvo nepaprastai lengva,“ – sako operatorė Bianca Cline. „Didžiausias iššūkis buvo išsirinkti, kurias gatves parodyti filme – atitinkančių to laikmečio atmosferą buvo daugybė. Šviesa, akmeninis grindinys, tai, kaip mieste išsaugote senus pastatus, puikiai derėjo su filmo idėja.“
Filmo įgyvendinimą Lietuvoje organizavo kino gamybos įmonė „Baltijos filmų paslaugos“, prisidėjusi prie daugybės kitų gerai žinomų ir Lietuvoje filmuotų produkcijų – serialų „Stranger Things“, „Chernobyl“, „Catherine the Great“, „The Royal Mob“ ir kt.
Prie filmo „Truth and Treason“ įgyvendinimo prisidėjo būrys Lietuvos kino industrijos profesionalų. Kostiumais rūpinosi kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė, grimo daile – Božena Moisejenko ir grimerė Jurga Globytė, pagrindinė filmo dailininkė – Jurga Gedvilaitė, kino dailininkai – Ramūnas Rastauskas bei Donatas Pirštelis, garso režisierius – Marius Blažys. Pagrindiniam filmo operatoriui talkino operatoriai Laura Aliukonytė, Audrius Zelenius ir Julius Sičiūnas.
Žiūrovai išvys ir lietuvių aktorius – Moniką Valkūnaitę, Vaidotą Martinaitį, Vitaliją Mockevičiūtę, Deividą Breivę, Neringą Bulotaitę, Džiugą Grinį, Indrę Jaraitę, Editą Užaitę, Kristiną Skokovą ir Paulių Markevičių.