Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotrauka
Kur slypi šio titaniško darbo sėkmė? Pirmiausia – muziejaus darbuotojų entuziazme ir profesionalume. Antra – sėkmingame finansavime. Lietuvos Kultūros tarybai paskelbus Muziejų kolekcijų mobilumo programos finansavimo konkursą, muziejus pateikė paraiškas, o gavęs lėšas parengė ir įgyvendino sumanymą. Trečia – projekto partnerių ir bičiulių gausa ir nuoširdus bendradarbiavimas.
2022 m. muziejus parengė net 15 kilnojamų parodų. Jos labai įvairios savo turiniu ir forma, aprėpiančios ir pristatančios muziejaus fondus – teatro, muzikos, kino ir teatro dailės paveldą. Parodos buvo eksponuojamos ne tik didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Su muziejaus eksponatais susipažino ir Šalčininkų, Varėnos, Merkinės, Alytaus, Birštono, Kėdainių, Telšių, Renavo, Molėtų, Alantos gyventojai. Parodos į miestus ir miestelius keliavo neatsitiktinai, jų turinys buvo siejamas su vietos kultūros istorija, tose vietovėse vykusiais kultūros įvykiais, ar ten kūrusiais menininkais.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vizualas
Labai svarbu paminėti, kad didžioji dalis į „gastroles“ išvykusių Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus eksponatų – originalai. Tai Stasio Ušinsko marionetės, virš 100 žymiausių Lietuvos teatro dailininkų darbų, muzikinės dėžutės, teatro kostiumai, scenografijos eskizai, nuotraukos ir kt. Taip muziejus apdovanojo savo lankytojus šalies regionuose. O lankytojai, savo gausiu parodų lankymu, įvertino muziejaus ir jo darbuotojų pastangas.
Projektui įgyvendinti muziejus sutelkė įspūdingą skaičių partnerių ir bičiulių. Tai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centras, LRT, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinis Kauno dramos, Šiaulių dramos, Kauno valstybinis lėlių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrai ir Vilniaus teatras „Lėlė“, Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno, Lietuvos centrinis ir Lietuvos ypatingasis archyvai, Lietuvos nacionalinis, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos liaudies buities muziejai ir Žemaičių muziejus „Alka“, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Alantos dvaro muziejus, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Merkinės lankytojų centro galerija „Šalcinis“, Alytaus miesto savivaldybė, Varėnos kultūros centras, Birštono kurhauzas, Kėdainių daigiakultūris centras, Renavo dvaro sodyba, Telšių kultūros centras ir kt.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotrauka
Parodų rengimui vadovavo kuratoriai, savo sričių profesionalai: Nideta Jarockienė, Šarūnas Jokubaitis, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Sonata Žalneravičiūtė, Daiva Šabasevičienė, Audrius Dambrauskas, Liucija Armonaitė, Aušra Endriukaitienė, Janina Armonaitė, Rasida Žygienė ir kt. Ekspozicijas kūrė dizaineriai/architektai/dailininkai: Aurimas Syrusas, Kotryna Bajorinaitė, Vilius Dringelis, Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis, Saulius Valius, Aušra Endriukaitienė, Ona Vėliūtė, Neringa Norvaišaitė ir kt.
Paroda „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ buvo eksponuojama Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose bei Alantos dvaro muziejuje. „Permainų laikas: teatras, muzika, kinas ir dailė. 1985-1995m.“ – įgyvendinta Valstybės pažinimo centre. Keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) eksponuota Vilniuje ir Kaune, Alytuje ir Vilkaviškyje. Parodą „Jonas Jurašas. Būties kaina“ galėjo aplankyti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Merkinės lankytojų centro galerija „Šalcinis“ bei Nacionalinio Kauno dramos teatro lankytojai. Šalčininkų kultūros centro lankytojai turėjo galimybę išsvysti parodą „33 žingsniai. 1957–1990 m. Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai“. Ekspozicijoje buvo pristatomi filmai, sukurti per trisdešimt trejus metus. Fotografijų paroda „Dalios Tamulevičiūtės mokiniai. Aktorius Vidas Petkevičius“ buvo atidarytas XIII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas Apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos Vaizdeliai“ – tai tai pasakojimas apie išskirtinį reiškinį Lietuvos kultūroje – Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą, ji buvo eksponuojama Lietuvos liaudies buities muziejaus Aristavėlės dvaro rūmuose. Vėliau – Birštono kurhauze, Kėdainių daigiakultūriame centre, Renavo dvaro sodyboje.
Molėtų krašto muziejaus lankytojai buvo supažindinti su paroda „Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920–1940 m.“, o vienas unikaliausių Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių – dailininko ir scenografo Stasio Ušinsko marionetės buvo eksponuojamos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengtoje parodoje „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika“. Panevėžio miesto gyventojams LTMK muziejus pristatė parodą „Tas Nekrošius”. Ji lankytojus kvietė į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą.
Metų keliones Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus užbaigė Telšiuose. Čia vyko kultūros maratonas „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX A. pradžios kultūrinis sąjūdis“.
2023-aisiais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus tempo nemažins. Šiuo metu jau yra suplanuoti tolimesni parodų – „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX a.pr. kultūrinis sąjūdis“, „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, „Jonas Jurašas. Būties kaina“, „XIX a. Muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“, „33 žingsniai. 1957–1990 m. Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai“ – kelionių maršrutai. Prie jų prisijungs ir nauja paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Artimiausiu metu muziejus ruošia lankytojams pristatyti parodą „Klajojančios žvaigždės“, skirtą Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių paminėjimui, kuri atskleis žydų teatro Lietuvoje istoriją ir tokiu būdu papildys pasakojimą apie daugiakultūrį tarpukario Lietuvos paveldą ir jo tragišką likimą sovietinės ir nacistinės okupacijų metais. Staigmenų sulauks ir muzikos bei kino istorijos gerbėjai. Paroda „Roko rifai. Roko muzika sovietinėje Lietuvoje“ lankytojams duris atvers jau vasario 15 d.. O vėliau kino istorijos gurmanų lauks paroda „Vilnius kine“ – apimsianti vaidybinių, dokumentinių filmų fragmentus ir mažai žinomą archyvinę medžiagą.
Šiuo metu muziejuje veikia šios parodos:
Iki 02.12 „Nematytas Nekrošius“, Nadeždos Giultejevos fotografijos
Iki 02.28 „Gražina ir Drakonas“
Nuo 02.15 „Roko rifai: muzika sovietmečiu 1950-1990 m.“
Muziejaus parodos svetur:
Iki kovo 3 d. Keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) Kaune, Rotušės aikštėje
Iki vasario 28 d. „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX a. Pradžios kultūrinis sąjūdis“ Plungės kultūros centre