„ACME Film“ archyvas
2009 metais Ričardo Filipso valdomą krovininį laivą „Alabama“ užgrobė keturi somaliečių piratai. Ši žinia apskriejo visą pasaulį, nes nieko panašaus su JAV laivais nebuvo atsitikę jau daugiau negu du šimtus metų. Praėjus metams laivo kapitonas parašė knygą „Kapitono pareiga“ (A Captain`s Duty), kurioje papasakojo savo istoriją. Nieko keisto, kad šia istorija susidomėjo Holivudas ir po ketverių metų pateikė žiūrovams savo įvykių versiją.
Projekto ėmėsi antros ir trečios „Borno“ dalių (The Bourne Supremacy, 2004; The Bourne Ultimatum, 2007), „93-ojo reiso“ (United 93, 2006) ir „Žaliosios zonos“ (Green Zone, 2010) britų režisierius Paulas Greengrassas, likęs ištikimu jam labai artimam dokumentiniam filmavimo stiliui. „Kapitone Phillips“ nėra specialiųjų efektų, be to, didžioji dalis juostos nufilmuota esant natūraliam apšvietimui. Tai ir „drebančios“ kameros efektas leido dar labiau sustiprinti didžiuosiuose ekranuose rodomų įvykių realistiškumą bei patiems žiūrovams pasijausti šių įvykių dalyviais.
Jau daugybę metų Ričardas Filipsas dirba krovininio laivo kapitonu, tačiau jis nė kiek neprimena užkietėjusio jūrų vilko, priešingai Filipsas – paprastas žmogus, visada besistengiantis vadovautis esamomis instrukcijomis. Iš pirmo žvilgsnio, tokio tipo laivuose turėtų būti visiškai saugu, juk tai ne karinė tarnyba ir niekas neturėtų reikalauti iš krovininio laivo įgulos herojiškumo, taip pat ir iš Filipso –tiesiog tai jų būdas uždirbti pinigų.
ACME Film archyvas
Smalsiems žiūrovams juostos pradžioje parodoma įgulos narių kasdienybė, vėliau horizonte pasirodo piratai ir siužetas įtraukia dar labiau. Laivo užgrobimo scena buvo nufilmuota realiu laiku ir ji stebina savo įtampa. Po įtemptų lenktynių piratai vis dėlto sugeba patekti į laivą ir paima įkaitais tris įgulos narius, įskaitant ir laivo kapitoną. Kiti nariai sugeba pasislėpti variklių skyriuje ir netgi paimti vieną iš piratų – Muse – įkaitu. Atrodytų, susitarimas praktiškai pasiektas, o piratai išsinešdins, kai Muse bus paliestas. Tačiau pastarieji kartu su savimi išsiveža ir kapitoną, už kurio išlaisvinimą reikalauja dešimt tūkstančių dolerių. Kad ir kaip būtų keista, pavojingose vandenyse plaukiojantis laivas pasirodo esąs visiškai neapsaugotas. Krovinių gabenimu užsiimančios įmonės, matyt, taupydamos pinigus nesamdė ginkluotų žmonių įgulai saugoti. Vienintelėmis įgulos prasipriešinimo priemonėmis buvo signalinės raketos ir gaisrinės žarnos.
Pagrindinį vaidmenį atliekančiam Tomui Hanksui filmuotis vandenyne nėra nauja. 2000 metais juostoje „Prarastasis“ (Cast Away) jis suvaidino „FedEx“ darbuotoją po lėktuvo katastrofos atsidūrusį negyvenamoje saloje. Hankso vaidinamas kapitonas Filipsas sąmoningai nesistengia būti herojumi ir tikisi to paties iš savo komandos, nes neapgalvoti poelgiai gali tik padidinti aukų skaičių. Greengrassas stengiasi parodyti laivo kapitoną skirtingose situacijoje, tačiau visose jis išlieka praktiškai toks pat kantrus ir išmintingas. Jo nerimą išduoda tik prakaitavimas bei žvilgsnis, kuriame slypi baimė ir išgąstis.
Nepaisant to, kad pagrindinis juostos herojus yra Kapitonas Phillips, Paului Greengrassui neužtenka papasakoti vien tik jo istoriją. Režisierius neabejoja, kad piratai – nusikaltėliai ir turi būti nubausti, tačiau tai jam nesukliudo pažvelgti į situaciją iš skirtingų pusių ir pasistengti paaiškinti, kodėl šie žmonės nesibaimindami rizikuoja savo gyvenimu bei laisve. Nors Tomas Hanksas atliko nepaprastai įtaigų vaidmenį, stebėti piratų likimą visgi yra daug įdomiau.
„ACME Film“ archyvas
XXI amžiaus piratų portretas neabejotinai skiriasi nuo įprasto jų vaizdavimo kino filmuose. Esame labiau pratę prie romantizuojamų piratų, kurie dažniausiai tapatinami su nuotykių ieškotojais. Šiuolaikiniai jūros plėšikai neturi jokių tradiciškai piratams priskiriamų atributų: ilgaaulių batų, didelės skrybėlės su kaukolės ženklu ar laivo triume paslėpto lobio. Jie labiau primena elgetas – išsekę, apgailėtini bei neturintys ko prarasti.
Pasirodo, somaliečių piratavimas turi savų ekonominių priežasčių. Nekontroliuojami užsienio žvejybos laivai išgaudė žuvis teritorinėse Somalio vandenyse, tai privertė vietinius žvejus persikvalifikuoti į žmonių medžiotojus. Jie užgrobia laivą tik dėl pinigų, tikėdamiesi jų gauti už įgulos išpirką, kurią turėtų sumokėti draudimo kompanija. Tačiau net jei jų sumanymas pavyktų, didžioji pinigų dalis atitektų ne savo gyvybe rizikuojantiems piratams, o Somalyje jų laukiantiems viršininkams.
Patį filmo scenarijų galima padalinti į dvi dalis. Pirmąją dalį – iki tol, kol Filipsą paima įkaitu, galima vadinti atskiru, pilnaverčiu, nepaprastai įtemptu trileriu. Tuo tarpu antrojoje dalyje, žinant Holivudo filmams būdingas taisykles, intriga kiek išblėsta, o derybos tarp karinio jūrų laivyno ir piratų gali pasirodyti ištęsti. Kita vertus, šias scenas galima vertinti kaip norą kuo realiau perteikti įvykius.
Turint omenyje, kad juostos apie nacionalinį saugumą bei garbės ir pareigos jausmą visada buvo ypač gerai vertinamos, galima drąsiai teigti, kad „Kapitonas Phillips“ bus įvertintas dar tikrai ne vienu apdovanojimu.
„Kapitonas Phillips“
